Santrauka
Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba. Ji kartais vadinama „vakarų rusų“, kartais „senąja ukrainiečių“, kartais – „senąja baltarusių“, o Lietuvoje – „LDK slavų kanceliarine“ kalba (nors ji išėjo ir už kanceliarijos, ir už LDK ribų – į Lenkiją bei Vengriją, ir, svarbiausia, skyrėsi nuo kitų LDK.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytauto laikais didėjant raštijos poreikiams, lietuvių kalba dar neturėjo raštijos tradicijų. | c-001 | |
| t-002 Filologai LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą siūlo vadinti rusėnų kalba. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytauto laikais didėjant raštijos poreikiams, lietuvių kalba dar neturėjo raštijos tradicijų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tai lėmė spartus raštijos poreikių didėjimas Vytauto laikais. Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Filologai LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą siūlo vadinti rusėnų kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šiandien ši Lietuvos Metrikos kalba pavadinama net „senalietuvių“. Tai istorinis požiūris. Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba, o rusėnais – LDK ir Lenkijos valstybėse gyvenusius rytų slavus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |