Santrauka
Kadangi lietuviai krikščionybę priėmė palyginti vėlai, mūsų liaudies kultūroje ir tradicijose yra gausu archajiškų, iš pagonybės laikų išlikusių elementų. Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pradžioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Po Lietuvos ir Žemaitijos krikšto sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės, o lokalinių kultų vietos turėjo gyvuoti toliau. |
| t-002 Pagoniškos šventės Lietuvoje išliko užsiklojusios krikščioniškuoju švenčių sluoksniu. |
| t-003 Lokalinių kultų vietos gyvavo toliau, o pagoniškosios šventvietės tapo bendros plėtotės su krikščionybe rezultatu. |