Santrauka
Kautynėms vieta buvo numatyta Vorsklos upės apylinkės. Vytauto žvaigždė, taip šviesi ir taip aukštai iškilusi, prie Vorsklos apte mo.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pralaimėjimas prie Vorsklos buvo didelis smūgis Vytautui ir aptemdė jo ankstesnius pasisekimus. | c-001 | |
| t-002 Vytautas 5 dienas stovėjo kitoje Vorsklos pusėje, įtvirtintoje stovykloje su geležinėmis grandinėmis kaustytais vežimais, su daugeliu patrankėlių (piščalių), patrankų, „arbaletų“. | c-002 | |
| t-003 1399 m. rugpjūčio 12 d., „dvi valandos iki saulėlydžio“ prasidėjo „didžiausias mūšis“. | c-003 | |
| t-004 Mūšio padariniai Visų trijų Vytauto žygių, Vorsklos kautynių įvykiai apibendrinti Detmaro Liubeko kronikos tęsinyje: tuo metu lietuviai prieš totorius kariavę tris kartus, dvejas kautynes laimėję, o prie Vorsklos patyrę nesėkmę; to meto žiniomis, tuose. | c-004 | |
| t-006 Vorsklos kautynės reiškė galą Vytauto didiesiems planams, o didelė jo kariuomenės dalis buvo išžudyta. | c-006 | |
| t-007 Vytautui nakties tamsoje pavyko pabėgti kartu su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila. | c-007 | |
| t-008 Vorsklos kautynės, apie kurias iš ano laiko yra daug šaltinių^35 , reiškė galą Vytauto didiesiems planams. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pralaimėjimas prie Vorsklos buvo didelis smūgis Vytautui ir aptemdė jo ankstesnius pasisekimus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas susilaukė negirdėto smūgio. Gal būt, jo pirmieji pasisekimai su totoriais per daug jį išdrąsino, ir todėl jis, verž te verždamasis į kovą, per maža buvo atsargus. Vytauto žvaigždė, taip šviesi ir taip aukštai iškilusi, prie Vorsklos apte mo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas 5 dienas stovėjo kitoje Vorsklos pusėje, įtvirtintoje stovykloje su geležinėmis grandinėmis kaustytais vežimais, su daugeliu patrankėlių (piščalių), patrankų, „arbaletų“.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vytautas 5 dienas stovėjo kitoje Vorsklos pusėje, įtvirtintoje stovykloje su geležinė- mis grandinėmis kaustytais vežimais, su daugeliu patrankėlių (piščalių), patrankų, „arbaletų“. Edigėjus skelbėsi amžiumi vy- resniu, todėl reikalavo Vytauto klusnumo ir atsakydamas į ankstesnį Vytauto reikala- vimą, pareikalavo Lietuvos pinigus žymėti Ordos ženklais. Tuomet Vytautas įsakė savo kariams ruoštis kautynėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1399 m. rugpjūčio 12 d., „dvi valandos iki saulėlydžio“ prasidėjo „didžiausias mūšis“.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1399 m. rugpjūčio 12 d., „dvi valan- dos iki saulėlydžio“ prasidėjo „didžiausias mūšis“. J. Dlugošo žodžiais, Edigėjaus ka- riuomenė buvo akimis neaprėpiama, prieš kurią Vytauto ir krikščionių kunigaikščių pulkai atrodė smulkia saujele.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mūšio padariniai Visų trijų Vytauto žygių, Vorsklos kautynių įvykiai apibendrinti Detmaro Liubeko kronikos tęsinyje: tuo metu lietuviai prieš totorius kariavę tris kartus, dvejas kautynes laimėję, o prie Vorsklos patyrę nesėkmę; to meto žiniomis, tuose.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio padariniai Visų trijų Vytauto žygių, Vorsklos kauty- nių įvykiai apibendrinti Detmaro Liubeko kronikos tęsinyje: tuo metu lietuviai prieš totorius kariavę tris kartus, dvejas kautynes laimėję, o prie Vorsklos patyrę nesėkmę; to meto žiniomis, tuose mūšiuose totorių žuvo 300 000, 0 Vytautas praradęs 100 000 karių (skaičiai, be abejo, perdėti, gal net dešimtį kartų), bet santykis galėtų būti re- alus: totorių žuvo tris kartus daugiau nei Vytauto ir jo sąjungininkų karių. Vytautas prarado apie 14 savo kariuomenės. Vorsklos kautynėse daug lėmė Aukso ordos karių kiekybinė persvara.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vorsklos kautynės reiškė galą Vytauto didiesiems planams, o didelė jo kariuomenės dalis buvo išžudyta.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šitaip rugpiučio 12 popietėje totorių kariuo menės į kautynes stojo žymiai daugiau už Vytauto jėgas^34. Vorsklos kautynės, apie kurias iš ano laiko yra daug šaltinių^35 , reiškė galą Vytauto didiesiems planams. Didelė dalis apsuptos jo kariuomenės (skaičiuojama trys ketvirčiai) buvo išžudyta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautui nakties tamsoje pavyko pabėgti kartu su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš vokiečių ordino kariuomenės teišsigelbėjo pora riterių (jų tarpe Salzbacbas) ir dešimtis vyrų^38. Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Sur vilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vorsklos kautynės, apie kurias iš ano laiko yra daug šaltinių^35 , reiškė galą Vytauto didiesiems planams.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vorsklos kautynės, apie kurias iš ano laiko yra daug šaltinių^35 , reiškė galą Vytauto didiesiems planams. Didelė dalis apsuptos jo kariuomenės (skaičiuojama trys ketvirčiai) buvo išžudyta. Už muštųjų skaičius tačiau labai perdedamas, kai minima 100.000 kritusių, nes iš viso Vytauto pusėje kovojančių krikščionių tebuvo bent dešimtį kartų mažiau.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |