Santrauka
J. Dlugošas viešuose įrašuose jau minimas kaip istorikas. Šiame leidinyje jis papildomai naudojamas kaip istorinio pasakojimo šaltinis apie Vorsklos mūšį, Vytauto kariuomenės rikiuotę ir Žalgirio mūšio aplinkybes; prieduose nurodoma ir jo raštų publikacija.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 J. Dlugošas aprašė Vorsklos mūšį, kuriame Edigėjaus kariuomenė atrodė akimis neaprėpiama. | c-009 | |
| t-006 Šiame leidinyje J. Dlugošo raštai naudojami aprašant Vytauto kariuomenės rikiuotę ir Žalgirio mūšio aplinkybes. | c-010 | |
| t-007 J. Dlugošas pateikė Dobeslavo Skoračevskio pokalbį su didžiuoju magistru po apsilankymo Jogailos stovykloje. | c-011 | |
| t-008 J. Dlugošas aprašė, kaip Vytautas liepos 5 d. stovykloje rikiavo lietuvių kariuomenę pulkais ir daliniais. | c-012 | |
| t-009 Dlugošas mini, kad priešas, jau manęs esąs saugus, viename miške buvo apsuptas ir užblokuotas medžių užtvaromis, ir iš už jų priedangos gausiai strėlėmis apšaudomas, buvo priverstas pasiduoti. | c-013 | |
| t-010 J. Dlugošas tarp Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgų mini apie 100 Prūsijos magistro karių. | c-014 | |
| t-011 J. Dlugošas nurodė, kad Kęstutis slapta atėjo į Vilnių ir užėmė Jogailą bei Vilniaus pilį. | c-015 | |
| t-012 J. Dlugošas Vilnių laikė senoviniu miestu, kurį įkūrė lietuvių protėviai ir kurio vardą siejo su vadu Viliumi. | c-016 | |
| t-013 J. Dlugošas nurodė, kad Gediminas žuvo pervertas ugninės strėlės. | c-017 | |
| t-014 J. Dlugošas tvirtino, kad Vilniaus Žemutinės pilies dvejus vartus padegė kažkurie iš apgultųjų. | c-018 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: J. Dlugošas aprašė Vorsklos mūšį, kuriame Edigėjaus kariuomenė atrodė akimis neaprėpiama.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1399 m. rugpjūčio 12 d., „dvi valan- dos iki saulėlydžio“ prasidėjo „didžiausias mūšis“. J. Dlugošo žodžiais, Edigėjaus ka- riuomenė buvo akimis neaprėpiama, prieš kurią Vytauto ir krikščionių kunigaikščių pulkai atrodė smulkia saujele.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šiame leidinyje J. Dlugošo raštai naudojami aprašant Vytauto kariuomenės rikiuotę ir Žalgirio mūšio aplinkybes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
P. 57 „LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠNIPO AKIMIS“, Joannis Dlugosii Opera omnia,
cura Alexandri Przedziecki edita, t. x111: Historiae Polonicae libri xu, t. rv: Libri
XI, XII, Krakow, 1877, P. 17. Publikacijos internete: http://www.polona.pl/dlibra/ doccontent?id=17339&from=FBC; http://archive.org/details/dzieawszystkieoounkngoog. P. 5% „VYTAUTAS RIKIUOJA PULKUS“ Joannis Dlugosii Opera omnia…, p. 19-20.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas pateikė Dobeslavo Skoračevskio pokalbį su didžiuoju magistru po apsilankymo Jogailos stovykloje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Rankoje karys laiko to meto Lietuvai būdingą pusantros rankos kalaviją, prie šono įmantriai dekoruotos odinės kalavijo makštys su odoje įspaustais ornamentais
Nuo pagoniškosios iki Vytauto imperijos
LIETUVOS KARIUOMENĖ ŠNIPO AKIMIS
J. Dlugošas pateikia vengrų didiko Dobeslavo Skoračevskio, Ordino pasiuntinio, at- vykusio pas Jogailą į stovyklą derėtis Ordino vardu dėl taikos (tikroji vizito priežastis | buvo informacijos rinkimas apie sąjungininkų pajėgas) pokalbį grįžus su didžiuoju magistru.
Dobeslavas: „Tą, - tarė, - dieną, kai aš atvykau į karaliaus stovyklą, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atvyko su galinga, puikia ir gausia kariuomene ir savo pajėgas su- jungė su karaliaus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas aprašė, kaip Vytautas liepos 5 d. stovykloje rikiavo lietuvių kariuomenę pulkais ir daliniais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
“
VYTAUTAS RIKIUOJA PULKUS
Dlugošas aprašo tai, kaip Vytautas žygio metu (liepos 5 d.) stovykloje išrikiavęs tvarkė lietuvių kariuomenę:
„Senu Tėvynės papročiu paskirstęs ją raitelių pulkais (pleištais) ir daliniais; kiekviename pulke raitelius ant žemesnių arklių arba pernelyg menkai apsiginklavusius sustatė viduryje, o juos supo kiti, jojantys ant stipresnių žirgų ir puikiai ginkluoti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dlugošas mini, kad priešas, jau manęs esąs saugus, viename miške buvo apsuptas ir užblokuotas medžių užtvaromis, ir iš už jų priedangos gausiai strėlėmis apšaudomas, buvo priverstas pasiduoti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą. Begrįžtantis priešas buvo sumuštas, pirmiausia Kuldigos 40 raitelių ir apie 1000 pėstininkų dalinys. J. Dlugošas mini, kad priešas, jau manęs esąs saugus, viename miške buvo apsuptas ir užblokuo- tas medžių užtvaromis, ir iš už jų priedan- gos gausiai strėlėmis apšaudomas, buvo priverstas pasiduoti. Paimtos 7 livonie- čių vėliavos, kurios buvo nugabentos į Vilniaus šv. Stanislovo bažnyčią - katedrą kaip pergalės simbolis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas tarp Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgų mini apie 100 Prūsijos magistro karių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgos Švitrigailą remiantys lietuviai, rytinių
LDK slaviškų žemių (Smolensko, Kijevo, Vitebsko, Polocko) kariai - apie 6000, apie 500 totorių; Kryžiuočių ordino Livonijos atšakos „Rygos“ magistro pajėgos — apie 500 riterių, apie 100 riterių — „svečių iš už- jūrio“ (J. Dlugošas mini Prūsijos magistro karius), Livonijos samdiniai - apie 4500. Iš viso - apie 11000 žmonių (istoriogra- fijoje šis skaičius kartais padidinamas iki 30 000).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas nurodė, kad Kęstutis slapta atėjo į Vilnių ir užėmė Jogailą bei Vilniaus pilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau, regis, toks stai gus Vilniaus užėmimas tik dėl Kęs tučio miklumo ir žygio sumanų už- slaptinimo pavyko, ir kad mūsų Lietuvos istorikas stengėsi pagražin ti savaime aiškų dalyką. Dlugošas nieko apie tai neužsimena, tik apie patį Kęstutį, nurodydamas: ad Vilna agmine silenti veniens et JagyelJonem ducem et castrum Vilnense comprehen dit [Į Vilnių su būriu slaptu atėjęs ir kunigaikštį Jogailą, ir Vilniaus pilį užėmė]. X. 63.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas Vilnių laikė senoviniu miestu, kurį įkūrė lietuvių protėviai ir kurio vardą siejo su vadu Viliumi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dlugošas nurodo, jog Vilnius yra senovinis miestas, lietuvių tautos protėvių įkurtas ir gavęs vardą nuo vado Viliaus, kuris juos iš Italijos atvedęs0. Tačiau ta nuo- c Historya Państwa Rossyjsk.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas nurodė, kad Gediminas žuvo pervertas ugninės strėlės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Rau donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib. IX, p. 923, nurodo, kad buvo ugninės strėlės pervertas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Dlugošas tvirtino, kad Vilniaus Žemutinės pilies dvejus vartus padegė kažkurie iš apgultųjų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
29 Įvairios buvo amžininkų nuomonės ta daugybė ten buvusių žmonių/’ apie Vilniaus pilių sudeginimą, ta- Mūsų istorikai, būtent Dlugošas, tai iki šiol dar nėra išaiškinta. Jogai- p. 128 ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 20, tą Ia ir lenkai nuolatos tvirtindavo, kad patį tvirtina. Pastarieji dar priduria, papirkti išdavikai sukėlę gaisrą. Do- kad kažkurie iš apgultųjų, ar Vytau- niesienie polskie, anksčiau minėti, Foi to pažadų suvilioti, ar iš neapykan- E, p. 70, regis, taip pat, kaip ir mini- tos Skirgailai, padegę Žemutinės pi nai Naruševičiaus Proces ory- lies dvejus vartus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |