Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo į savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be «Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio vilko » sapno yra nebeįsivaizduojama.
Geležinio vilko legenda, be abejo, primena\nRomos vilkę, kai jau lietuviai buvo įsisąmoninę apie savo kilmę\niš romėnų. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo\nį savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be\n«Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio\nvilko » sapno yra nebeįsivaizduojama.
Geležinio vilko legenda, be abejo, primena Romos vilkę, kai jau lietuviai buvo įsisąmoninę apie savo kilmę iš romėnų. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo į savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be «Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio vilko » sapno yra nebeįsivaizduojama. Istoriškai yra tikra, kad vėliausiai 1322 m.
Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapu sių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos. Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.