Santrauka
Alytus šiame veikale minimas kaip pietinės Lietuvos orientyras, iki kurio siekia mezolito radinių ruožas paežerėse. Senesniame įraše yra likęs ir lakoniškas paminėjimas apie kovas prie Alytaus.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai. |
| t-002 1919 m. kovos su bolševikais vyko prie Alytaus, o kovo mėnesį iš rusų buvo atimti Jėznas, Butrimonys ir Krekenava. |
| t-003 Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad iš pietų pultų Kauną. |
| t-004 Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną. |
| t-005 Michało Balińskio manymu, slaptas sandėris sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus. |
| t-006 Michało Balińskio manymu, slaptas sandėris sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus. |
| t-007 Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Alytuje ir Prienuose, kad galėtų pulti Kauną iš pietų. |
| t-008 Vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. |
| t-009 1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. |
| t-010 Mezolito įrankių gausiai aptikta paežerėse nuo Lydos iki Alytaus, taip pat palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą. |
| t-011 Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. |