Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
12 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Alytus šiame veikale minimas kaip pietinės Lietuvos orientyras, iki kurio siekia mezolito radinių ruožas paežerėse. Senesniame įraše yra likęs ir lakoniškas paminėjimas apie kovas prie Alytaus.
Patikrinti teiginiai
Vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
“\n\npulko kario\nkepurė\n\nRusiška 1881 modelio dragūnų šaškė\n\nprieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir\npaliko juos vienus Alytuje). Tačiau va-\nsario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokie-\nčiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau va- sario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokie- čiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pie- tinėje Lietuvoje prie Nemuno galuti- nai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nu- traukti Lietuvos valstybės egzistavimą.
Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.
Decentralizuotai plėtojant pramonę, geriau \npanaudoti vietiniai darbo ištekliai, Alytaus, Plungės, Utenos gamyklose \nnuo 50 iki 70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai \nir tik 3–5 proc. – atvykėliai iš SSRS.
1919 m. kovos su bolševikais vyko prie Alytaus, o kovo mėnesį iš rusų buvo atimti Jėznas, Butrimonys ir Krekenava.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš\nrusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Kreke-\nnava.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad iš pietų pultų Kauną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Atgarsis apie šią pergalę plačiai pasklido po visą Lietuvą, įkvėpdamas lietuvius tolesnei kovai. 173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armi- jos veiksmų plano, nukreipto prieš at- gimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
173\n\nr\n‘wv\n2\n\nm\n\n=\n\no\n\nvi\n\n=\n=\nx\nrą\n\na\n\n7\nsa\n\nkovos\n\n## Puslapis 176\n\nLIETUVOS,\nRESPUBLIKA\n\nPrieš mūšį\nĮgyvendindamos Kauno užėmimo planą\nbolševikų pajėgos ketino veržtis iki\nNemuno, persikelti per jį Prienuose ir\nAlytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo\nsvarbi kompleksinių Raudonosios armi-\njos veiksmų plano, nukreipto prieš at-\ngimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 6 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |