Alytus

Santrauka

Alytus šiame veikale minimas kaip pietinės Lietuvos orientyras, iki kurio siekia mezolito radinių ruožas paežerėse. Senesniame įraše yra likęs ir lakoniškas paminėjimas apie kovas prie Alytaus.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-007 Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.		c-001
t-008 1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.		c-002
t-009 Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link.		c-003
t-010 Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės NKVD kariams ir stribams.		c-004
t-011 Jų būriai rinkosi Kaune, Alytuj, Panevėžy, Kėdainiuose, Marijampolėj ir kitose vietose, kurias dar laikė vokiečių kariuomenė.		c-005
t-012 Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš rusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Krekenava.		c-006
t-013 Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.		c-007
t-014 Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose.		c-008
t-015 Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Alytuje ir Prienuose, kad galėtų pulti Kauną iš pietų.		c-009
t-016 Slaptas sandėris buvo sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

173

r ‘wv 2

m

=

o

vi

=

x rą

a

7 sa

kovos

Puslapis 176

LIETUVOS, RESPUBLIKA

Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armi- jos veiksmų plano, nukreipto prieš at- gimusį Lietuvos valstybingumą, dalis. Gavusi iš savo žvalgų informaciją, jog nuo Žiežmarių iki Alytaus nebuvo nei lie- tuvių, nei vokiečių dalinių, bolševikų ka- rinė vadovybė 1919 m. vasario pradžioje ryžosi pradėti Kauno puolimą iš pietų pusės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau va- sario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokie- čiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pie- tinėje Lietuvoje prie Nemuno galuti- nai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nu- traukti Lietuvos valstybės egzistavimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės NKVD kariams ir stribams.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

atsitraukiančių partizanų nepersekiojo. Kautynių metu iš Alytaus rusai trimis

sunkvežimiais skubėjo į pagalbą Merkinės

NKVD kariams ir stribams. Tačiau jie

Puslapis 235

LIETUVOS REZISTENCINIO JUDĖJIMO CENTRALIZACIJA

1949 m. vasarį įvyko partizanų apygardų atstovų suvažiavimas, kuris suvienijo antisovietinio pasipriešinimo kovotojus į bendrą organizaciją - Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKs).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Jų būriai rinkosi Kaune, Alytuj, Panevėžy, Kėdainiuose, Marijampolėj ir kitose vietose, kurias dar laikė vokiečių kariuomenė.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jų būriai rinkosi Kaune, Alytuj, Panevėžy, Kėdainiuose, Marijam- polėj ir kitose vietose, kurias dar laikė vokiečių kariuomenė. Sąlygos jiems organizuotis buvo labai sunkios: visko trūko, o kraštas okupacijos buvo sunaikintas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš rusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Krekenava.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš rusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Kreke- nava.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Decentralizuotai plėtojant pramonę, geriau panaudoti vietiniai darbo ištekliai, Alytaus, Plungės, Utenos gamyklose nuo 50 iki 70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai ir tik 3–5 proc. – atvykėliai iš SSRS.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gy­ vos mėsos « konservavimas »)^3.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Alytuje ir Prienuose, kad galėtų pulti Kauną iš pietų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

173

r ‘wv 2

m

=

o

vi

=

x rą

a

7 sa

kovos

Puslapis 176

LIETUVOS, RESPUBLIKA

Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armi- jos veiksmų plano, nukreipto prieš at- gimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Slaptas sandėris buvo sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra­ kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok­ lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku­ ris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai