Vieta

Alytus

12 teiginių11 įrašų3 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–12 iš 12 teiginių

t-001vidutinis

Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 217

Decentralizuotai plėtojant pramonę, geriau panaudoti vietiniai darbo ištekliai, Alytaus, Plungės, Utenos gamyklose nuo 50 iki 70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai ir tik 3–5 proc. – atvykėliai iš SSRS.
t-002vidutinis

1919 m. kovos su bolševikais vyko prie Alytaus, o kovo mėnesį iš rusų buvo atimti Jėznas, Butrimonys ir Krekenava.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 563

Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš rusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Krekenava.
t-003vidutinis

Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad iš pietų pultų Kauną.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 175-176

Atgarsis apie šią pergalę plačiai pasklido po visą Lietuvą, įkvėpdamas lietuvius tolesnei kovai. 173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
t-004vidutinis

Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 175-176

173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
t-005vidutinis

Michało Balińskio manymu, slaptas sandėris sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 50

Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
t-006vidutinis

Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Alytuje ir Prienuose, kad galėtų pulti Kauną iš pietų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 175-176

173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
t-007aukstas

Vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 179

“ pulko kario kepurė Rusiška 1881 modelio dragūnų šaškė prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
t-008aukstas

1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 179

prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.
t-009vidutinis

Mezolito įrankių gausiai aptikta paežerėse nuo Lydos iki Alytaus, taip pat palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 102

Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gyvos mėsos « konservavimas »)^3.
t-010vidutinis

Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 193

Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezinkelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
t-011vidutinis

1561 m. iš Alytaus dvaro į medžioklę Valkininkuose turėjo būti pasiųsta 200 valstiečių penkioms dienoms.

Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai

PDF 9

Viename 1561 m. dokumente teigiama, kad į didžiojo kunigaikščio rengiamą medžioklę Valkininkuose varovais turi būti pasiųsta: iš Kaniavos ir Dubičių dvarų 100 valstiečių 5 dienoms, iš Alytaus dvaro 200 valstiečių 5 dienoms, iš Daugų – 75 valstiečiai 5 dienoms41.
t-012vidutinis

1392 m. sausį prie Alytaus, maršalkai pasiūlius Vytautui tolimo žygio sumanymą, atvyko kryžiuočių pulkai: Ragainės komtūras Jonas Rumpenheimas, Sambijos vaitas Konradas Lichtenšteinas ir Insterburgo valdytojai su kitais atvykėliais.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 410

Įprastu žiemos žygių laiku maršalka pasiūlė Vytautui mintį imtis tolimo žygio; tad pagal bendrą susitarimą 1392 metų sausį prie Alytaus atvyko kryžiuočių pulkai - Ragainės komtūras Jonas Rumpenheimas, Sambijos vaitas Konradas Lichtenšteinas ir Insterburgo valdytojai su kažkokiais atvykėliais iš svetur.