Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
12 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 12 teiginiai ir visi 11 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 rodomų įrašų
Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.
PDF 217
Decentralizuotai plėtojant pramonę, geriau \npanaudoti vietiniai darbo ištekliai, Alytaus, Plungės, Utenos gamyklose \nnuo 50 iki 70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai \nir tik 3–5 proc. – atvykėliai iš SSRS.
1919 m. kovos su bolševikais vyko prie Alytaus, o kovo mėnesį iš rusų buvo atimti Jėznas, Butrimonys ir Krekenava.
PDF 563
Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš\nrusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Kreke-\nnava.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad iš pietų pultų Kauną.
PDF 175-176
Atgarsis apie šią pergalę plačiai pasklido po visą Lietuvą, įkvėpdamas lietuvius tolesnei kovai. 173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armi- jos veiksmų plano, nukreipto prieš at- gimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.
PDF 175-176
173\n\nr\n‘wv\n2\n\nm\n\n=\n\no\n\nvi\n\n=\n=\nx\nrą\n\na\n\n7\nsa\n\nkovos\n\n## Puslapis 176\n\nLIETUVOS,\nRESPUBLIKA\n\nPrieš mūšį\nĮgyvendindamos Kauno užėmimo planą\nbolševikų pajėgos ketino veržtis iki\nNemuno, persikelti per jį Prienuose ir\nAlytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo\nsvarbi kompleksinių Raudonosios armi-\njos veiksmų plano, nukreipto prieš at-\ngimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Michało Balińskio manymu, slaptas sandėris sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.
PDF 50
Kitais \nmetais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An\ndriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė \ntikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.\n28\nTas sandėris buvo sudarytas slapta \ngirioje, prie dabartinių Daugų, Tra\nkų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip \nmanau (auf dem Felde Daudisken); \ntarp atvykusiųjų į tariamą medžiok\nlę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos \nkunigaikščių Vytauto ir Jono, bei \nVaidilos, ir didysis komtūras, ku\nris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Alytuje ir Prienuose, kad galėtų pulti Kauną iš pietų.
PDF 175-176
173\n\nr\n‘wv\n2\n\nm\n\n=\n\no\n\nvi\n\n=\n=\nx\nrą\n\na\n\n7\nsa\n\nkovos\n\n## Puslapis 176\n\nLIETUVOS,\nRESPUBLIKA\n\nPrieš mūšį\nĮgyvendindamos Kauno užėmimo planą\nbolševikų pajėgos ketino veržtis iki\nNemuno, persikelti per jį Prienuose ir\nAlytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo\nsvarbi kompleksinių Raudonosios armi-\njos veiksmų plano, nukreipto prieš at-\ngimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
PDF 179
“\n\npulko kario\nkepurė\n\nRusiška 1881 modelio dragūnų šaškė\n\nprieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir\npaliko juos vienus Alytuje). Tačiau va-\nsario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokie-\nčiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
PDF 179
prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau va- sario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokie- čiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pie- tinėje Lietuvoje prie Nemuno galuti- nai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nu- traukti Lietuvos valstybės egzistavimą.
Mezolito įrankių gausiai aptikta paežerėse nuo Lydos iki Alytaus, taip pat palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą.
PDF 102
Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną,\nNerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne\nmunės durpynuose.\nĮ mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas\nprijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gy\nvos mėsos « konservavimas »)^3.
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link.
PDF 193
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
1561 m. iš Alytaus dvaro į medžioklę Valkininkuose turėjo būti pasiųsta 200 valstiečių penkioms dienoms.
PDF 9
Viename 1561 m. dokumente \nteigiama, kad į didžiojo kunigaikščio rengiamą medžioklę Valkininkuose varo-\nvais turi būti pasiųsta: iš Kaniavos ir Dubičių dvarų 100 valstiečių 5 dienoms, iš \nAlytaus dvaro 200 valstiečių 5 dienoms, iš Daugų – 75 valstiečiai 5 dienoms41.
1392 m. sausį prie Alytaus, maršalkai pasiūlius Vytautui tolimo žygio sumanymą, atvyko kryžiuočių pulkai: Ragainės komtūras Jonas Rumpenheimas, Sambijos vaitas Konradas Lichtenšteinas ir Insterburgo valdytojai su kitais atvykėliais.
PDF 410
Įprastu žiemos žygių laiku maršalka pasiūlė Vytautui mintį imtis tolimo žygio; tad pagal bendrą susitarimą 1392 metų sausį prie Alytaus atvyko kryžiuočių pul kai - Ragainės komtūras Jonas Rumpenheimas, Sambijos vai tas Konradas Lichtenšteinas ir Insterburgo valdytojai su kažkokiais atvykėliais iš svetur.