Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 217
Decentralizuotai plėtojant pramonę, geriau panaudoti vietiniai darbo ištekliai, Alytaus, Plungės, Utenos gamyklose nuo 50 iki 70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai ir tik 3–5 proc. – atvykėliai iš SSRS.
1919 m. kovos su bolševikais vyko prie Alytaus, o kovo mėnesį iš rusų buvo atimti Jėznas, Butrimonys ir Krekenava.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 563
Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš rusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Krekenava.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad iš pietų pultų Kauną.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 175-176
Atgarsis apie šią pergalę plačiai pasklido po visą Lietuvą, įkvėpdamas lietuvius tolesnei kovai. 173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 175-176
173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Michało Balińskio manymu, slaptas sandėris sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 50
Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Alytuje ir Prienuose, kad galėtų pulti Kauną iš pietų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 175-176
173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 179
“ pulko kario kepurė Rusiška 1881 modelio dragūnų šaškė prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 179
prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.
Mezolito įrankių gausiai aptikta paežerėse nuo Lydos iki Alytaus, taip pat palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 102
Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gyvos mėsos « konservavimas »)^3.
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezinkelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
1561 m. iš Alytaus dvaro į medžioklę Valkininkuose turėjo būti pasiųsta 200 valstiečių penkioms dienoms.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 9
Viename 1561 m. dokumente teigiama, kad į didžiojo kunigaikščio rengiamą medžioklę Valkininkuose varovais turi būti pasiųsta: iš Kaniavos ir Dubičių dvarų 100 valstiečių 5 dienoms, iš Alytaus dvaro 200 valstiečių 5 dienoms, iš Daugų – 75 valstiečiai 5 dienoms41.
1392 m. sausį prie Alytaus, maršalkai pasiūlius Vytautui tolimo žygio sumanymą, atvyko kryžiuočių pulkai: Ragainės komtūras Jonas Rumpenheimas, Sambijos vaitas Konradas Lichtenšteinas ir Insterburgo valdytojai su kitais atvykėliais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 410
Įprastu žiemos žygių laiku maršalka pasiūlė Vytautui mintį imtis tolimo žygio; tad pagal bendrą susitarimą 1392 metų sausį prie Alytaus atvyko kryžiuočių pulkai - Ragainės komtūras Jonas Rumpenheimas, Sambijos vaitas Konradas Lichtenšteinas ir Insterburgo valdytojai su kažkokiais atvykėliais iš svetur.