Santrauka
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Sąmyšio metai (1604–1612), nors lietuviai ir lenkai per Dimitrą Prisimetėlį veikė Maskvoje, Abiejų Tautų Respublikai reikšmingesnių atliepimų neturėjo. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sąmyšio metai (1604–1612), nors lietuviai ir lenkai per Dimitrą Prisimetėlį veikė Maskvoje, Abiejų Tautų Respublikai reikšmingesnių atliepimų neturėjo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šituo atžvilgiu XV amž. gale Lietuvos ir Rusijos istorijos naujos epochos susiliečia. Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš mingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje «abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo, kuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo imperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru sijos įtakon.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |