Santrauka
Caru buvo išrinktas metropolito Filareto, Teodoro Romanovo, sūnus Mykolas (1613 m.). (iš tikrųjų Romanovų vyriškoji linija išmirė jau XVIII amžiuje, tačiau carai tebesivadino Romanovais iki pat galo).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Romanovų vyriškoji linija išmirė jau XVIII amžiuje, bet carai Romanovais vadinosi iki pat galo. | c-001 | |
| t-002 Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo. | c-002 | |
| t-003 Kai vienu metu anos garsiosios trys dinastijos (Romanovai, Hohenzollernai, Habsburgai), kurių protėviai buvo dalinęsi Lietuvą-Lenkiją, buvo nutrenktos nuo sostų, atsirado sąlygos buvusiems unijos partneriams realizuoti savą tautinį idealą. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Romanovų vyriškoji linija išmirė jau XVIII amžiuje, bet carai Romanovais vadinosi iki pat galo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
(iš tikrųjų Romanovų vyriškoji linija išmirė jau XVIII amžiuje, tačiau carai tebesivadino Roma- novais iki pat galo).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš mingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje «abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo, kuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo imperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru sijos įtakon.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai vienu metu anos garsiosios trys dinastijos (Romanovai, Hohenzollernai, Habsburgai), kurių protėviai buvo dalinęsi Lietuvą-Lenkiją, buvo nutrenktos nuo sostų, atsirado sąlygos buvusiems unijos partneriams realizuoti savą tautinį idealą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai vienu metu anos garsiosios trys dinastijos (Romanovai, Hohenzol- lernai, Habsburgai), kurių protėviai buvo dalinęsi Lietuvą-Lenkiją, buvo nutrenktos nuo sostų, atsirado sąlygos buvusiems unijos partneriams realizuoti savą tautinį idealą. Atsistatanti Lenkijos valstybė tačiau labiausiai kenkė atskiros, nepriklausomos Lietuvos minčiai, nes ji ieškojo vėl bristi į seniai praeitin « nutekėjusį » (upės) vandenį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |