Romanovų dinastijos pradžia 1613 m. Abiejų Tautų Respublikoje neturėjo reikšmingesnių atliepimų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 37
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei\ngarsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per\nDimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,—\npagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš\nmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje\n«abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo,\nkuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo\nimperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru\nsijos įtakon.
Romanovų vyriškoji linija išmirė jau XVIII amžiuje, bet carai Romanovais vadinosi iki pat galo.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 327
(iš tikrųjų Romanovų vyriškoji\nlinija išmirė jau XVIII amžiuje, tačiau carai tebesivadino Roma-\nnovais iki pat galo).
Romanovų, Hohenzollernų ir Habsburgų dinastijų nuvertimas nuo sostų sudarė sąlygas buvusiems unijos partneriams siekti tautinių idealų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 39
Kai\nvienu metu anos garsiosios trys dinastijos (Romanovai, Hohenzol-\nlernai, Habsburgai), kurių protėviai buvo dalinęsi Lietuvą-Lenkiją,\nbuvo nutrenktos nuo sostų, atsirado sąlygos buvusiems unijos\npartneriams realizuoti savą tautinį idealą. Atsistatanti Lenkijos\nvalstybė tačiau labiausiai kenkė atskiros, nepriklausomos Lietuvos\nminčiai, nes ji ieškojo vėl bristi į seniai praeitin « nutekėjusį » (upės)\nvandenį.