Lietuvos istorijos žinių bazė

Miera

Santrauka

Senųjų matų ir saikų sistema, apimanti ilgį, plotį, storį, skysčių kiekį ir svorį. Autorius išvardija senovinius ilgio, storio, tekumo ir svorio matų pavadinimus ir juos aiškina per tarpusavyje susijusią matavimo sistemą.

Žodis ir formos

Pagrindinė forma: miera. Vartojamos formos: saikas, versta, nykštis, colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis, uolektis, žingsnis, kurpė, mastas, sieksnis, šniūrų, margas, valakas, žiupsnis, rieškutės, gniūžtis, našta, klėbys, ašis, sauja, grįžtis, kepurė, rakandą, druskinė, dvolikis, sėtuvė, pūras, bačka, vežimas, lašas, tauragė, kaušas, krūžas, kipis, milžtuvė, legerė, vogonas, verpelė, bosas, grūdas, svaras, stukas, pundas, birkova.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-004 `Miera / saikas` šiame tekste reiškia senųjų matų sistemą.c-001
t-005 Sistema apima ilgio, storio, skysčių ir svorio matavimą.c-002
t-006 `Versta` tekste pateikiama kaip ilgio vienetas, susietas su sieksniais ir Lietuvos mylia.c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Miera / saikas šiame tekste reiškia senųjų matų sistemą.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Senovėj miera^1132 , arba saikas, ilgumo ir platumo toksai buvo: nykštis, arba colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis, uolektis, žingsnis; kurpė^1133 turėjo saviep 12 nykščių, arba colių. Uolektis, arba mastas, tris kurpes, sieksnis 3 uolektis, versta^1134 , nuo žodžio versti arba verpti, beje, ženklinti, kaip šiandien tebėr sakoma: „Užversk akmenį, užverpk šmaikštį“; versta turėjo tūkstantį sieksnių, o

 Koialowicz, Histor. Lit., p. II, lib. V, p. 238.

(^1121) išleidžiant pamokėti (^1122) atsiteisti, atsilyginti (^1123) grašių (^1124) nusikaltimą (^1125) teisėjams (^1126) plakė (^1127) stulpo (^1128) kalėjimą (^1129) išmūryta (^1130) dreves (su bitėmis) (^1131) susimylėjus (^1132) matas, (^1133) dvylikos colių ilgio matas, pėda (^1134) varstas (1,067 km)

penkios verstos darė senų dienų Lietuvos mylią, 30 šniūrų^1135 darė vieną margą^1136 , o 30 margų vieną valaką [42

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Sistema apima ilgio, storio, skysčių ir svorio matavimą.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Miera, ar saikas, storumo buvo: žiupsnis, rieškutės, gniūžtis^1137 , našta, klėbys, ašis^1138 , sauja, grįžtis, kepurė, rakandą, druskinė, dvolikis^1139 , sėtuvė, pūras, bačka, vežimas. Miera, arba saikas, tekumo^1140 buvo: lašas, tauragė^1141 , kaušas, krūžas^1142 ,^ kipis^1143 , milžtuvė, legerė^1144 , vogonas^1145 , verpelė^1146 , bačka, bosas ir taip toliau. Svaras, arba voga^1147 : grūdas, svaras, stukas^1148 , pundas^1149 , birkova^1150.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Pastabos

  • Kai kurių vienetų modernūs atitikmenys pateikiami tik per autoriaus aiškinimą ir skirtingas apytiksles reikšmes, bet pats matų sistemos pobūdis aiškus.

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos