Santrauka
Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika. Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. „Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Šiame krašte buvo naikinamos nuo likusios Rusijos jį skyrusios institucijos ir neleista administracijoje vartoti lenkų kalbos. |
| t-002 Rusintojai tikėjosi laimėti, „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildydami „rusų pradų atkūrimo“ politika. |
| t-003 „Rusų pradus“ švietimo įstaigose turėjo diegti rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos. |
| t-004 Po sukilimo caro valdžia buvusiose LDK žemėse vykdė „lenkų pradų naikinimo“ politiką, grįstą Rusijos „istorinio pirmumo teisės“ idėja. |