Santrauka
Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika. Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. „Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Šiame krašte buvo naikinamos nuo likusios Rusijos jį skyrusios institucijos ir neleista administracijoje vartoti lenkų kalbos. | c-001 | |
| t-002 Rusintojai manė laimėti, „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. | c-002 | |
| t-003 „Rusų pradus“ švietimo įstaigose turėjo diegti rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Šiame krašte buvo naikinamos nuo likusios Rusijos jį skyrusios institucijos ir neleista administracijoje vartoti lenkų kalbos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Todėl naikintos institucijos, kurios skyrė šį kraštą nuo likusios Rusijos, vietos administracijoje neleidžiama vartoti lenkų kalbos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusintojai manė laimėti, „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naiki- nimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: „Rusų pradus“ švietimo įstaigose turėjo diegti rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nuga- lėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |