Santrauka
1260 m. prie Durbės ežero žemaičiai nugalėjo Livonijos ordiną, kuriam buvo atėjusi į pagalbą ir Prūsų ordino kariuomenė su svečiais iš Europos. Mūšyje žuvo visa ordino vadovybė su Livonijos magistru ir Prūsų maršalka, o ordino pusėje kariauti atvesti kuršiai pasitraukė iš kovos.
Laikotarpis ir datos
- Laikotarpis: 1260 m.
- Periodas: viduramžiai
- Amžius: XIII a.
Dalyviai ir vaidmenys
- žemaičiai: mūšio laimėtojai
- Livonijos ordinas: pagrindinė žemaičių priešininkų jėga
- Prūsų ordinas ir svečiai iš Europos: atėjo į pagalbą Livonijos ordinui
- kuršiai, lybiai ir latgaliai: ordino pusėje atvestos pavergtosios jėgos
Eiga
Ordinas ruošė didelį žygį į Žemaičius ir į pagalbą pasikvietė Prūsų ordiną bei svečius iš Europos. Žemaičiai neėjo ginti Karšuvos, bet įsiveržė naikinti ordino valdomojo Kuršo, todėl ordino kariuomenė pasuko gelbėti savo žemių ir susitiko su žemaičiais prie Durbės ežero.
Rezultatas
Žemaičiai laimėjo mūšį. Jame žuvo visa ordino vadovybė ir beveik visi broliai, o tai tapo sunkiu smūgiu Livonijos ordinui.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Durbės mūšis kilo po didelio Ordino puolimo ir pajėgų telkimo Klaipėdoje. | c-003 | |
| t-008 Prieš Durbės mūšį Livonijos ir Prūsijos ordinai veržėsi į Lietuvą Nemunu ir 1259 m. pastatė Georgenburgo-Jurgio pilį. | c-002 | |
| t-009 Po Durbės mūšio Mindaugas 1261 m. atsimetė nuo krikščionybės, susigrąžino atiduotas teritorijas ir atnaujino kovą prieš vokiečius. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po Durbės mūšio Mindaugas 1261 m. atsimetė nuo krikščionybės, susigrąžino atiduotas teritorijas ir atnaujino kovą prieš vokiečius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1259 m. atidavė visą Žemaitijos @ (beveik iki pat Šventosios upės) ir(3 Dainavos teritoriją. Po Durbės mūšio 1261 m.
atsimetė nuo krikščionybės ir susigrąžino atiduotas teritorijas bei atnaujino kovos veiksmus prieš vokiečius
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prieš Durbės mūšį Livonijos ir Prūsijos ordinai veržėsi į Lietuvą Nemunu ir 1259 m. pastatė Georgenburgo-Jurgio pilį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šia situacija pasinaudojo Livonijos ir Prūsijos ordinai. Jie ėmė veržtis gilyn į Lietuvą Nemunu. 1259 m. Karšuvos že- mėje kryžiuočiai pastatė Georgenbur- go-Jurgio pilį (greičiausiai ji įkurta Nemuno dešiniajame krante, Jurbarko Bišpiliukų piliavietėje).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Durbės mūšis kilo po didelio Ordino puolimo ir pajėgų telkimo Klaipėdoje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
tarp šių dviejų pilių. Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |