petihorai

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ar sugebės rotmistro J. P. Sapiegos husarų ir petihorų vėliavos atlaikyti pagrindinį Švedijos kariuomenės smūgį ir sužlugdyti Karolio Ix planą apeiti Lietuvos kariuomenę.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

»[...] Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenėje yra dar trečioji [kavalerijos rūšis], jie apginkluoti kaip šarvuočiai [pancernes], o jų ietys - kaip husarų, tiesa, kiek trumpesnės ir su mažesnėmis vėliavėlėmis. Dėl šio skirtumo jos ir vadinamos kitaip: husarų ietys vadinamos kopijomis, o šios - dzidomis: pirmasis žodis, be abejonės, kilęs iš lotyniško copia, reiškiančio pulkus, antrasis - iš krašto kilęs žodis, kurį turi turkai, naudojantys tokio pat tipo ietis. Lietuvių armijoje temačiau keturias tokias vėliavas, o Karūnos armija jų beveik neturi, tik niekas savo grožiu neprilygsta tiems, kuriuos regėjau toj kunigaikštijoj, nes husarai vienodai šaunūs ir vienoje, ir kitoje kariuomenėje. Dabar jie atsisakė savo dzidy ir tapo lygūs šarvuočiams; jie vadinami petihorais ir taip pat yra pagerbti draugų [Touariche] vardu.“ Turkų pajėgos TE Tuo metu Chotino link artėjančią Turkijos kariuomenę sudarė 50000 spahių (lengvoji kavalerija), 8000 gvardijos spahių (raiteliai), apie 12000 janičarų (pėstininkai), 10000 Krymo totorių, 5000 Dobružo ir Budžako totorių, iki 2000 Sultono gvardijos totorių, iki 6000 moldavų, 7000 valakų; taigi iš viso apie 100000 karių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos kariuomenės raitininkas petihoras (Lenkijoje pancernas). Naudodavo lengvesnius šarvus nei husarai ir sudarydavo vidutinę kavaleriją. Petihorų paskirtis mūšio metu - manevru apeiti priešą iš flango ir taip paremti frontalinę husarų ataką arba būti už husarų ir tokiu būdu remti jų ataką

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

»[...] Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenėje yra dar trečioji [kavalerijos rūšis], jie apginkluoti kaip šarvuočiai [pancernes], o jų ietys - kaip husarų, tiesa, kiek trumpesnės ir su mažesnėmis vėliavėlėmis. Dėl šio skirtumo jos ir vadinamos kitaip: husarų ietys vadinamos kopijomis, o šios - dzidomis: pirmasis žodis, be abejonės, kilęs iš lotyniško copia, reiškiančio pulkus, antrasis - iš krašto kilęs žodis, kurį turi turkai, naudojantys tokio pat tipo ietis. Lietuvių armijoje temačiau keturias tokias vėliavas, o Karūnos armija jų beveik neturi, tik niekas savo grožiu neprilygsta tiems, kuriuos regėjau toj kunigaikštijoj, nes husarai vienodai šaunūs ir vienoje, ir kitoje kariuomenėje. Dabar jie atsisakė savo dzidy ir tapo lygūs šarvuočiams; jie vadinami petihorais ir taip pat yra pagerbti draugų [Touariche] vardu.“ Turkų pajėgos TE Tuo metu Chotino link artėjančią Turkijos kariuomenę sudarė 50000 spahių (lengvoji kavalerija), 8000 gvardijos spahių (raiteliai), apie 12000 janičarų (pėstininkai), 10000 Krymo totorių, 5000 Dobružo ir Budžako totorių, iki 2000 Sultono gvardijos totorių, iki 6000 moldavų, 7000 valakų; taigi iš viso apie 100000 karių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos kariuomenės raitininkas petihoras (Lenkijoje pancernas). Naudodavo lengvesnius šarvus nei husarai ir sudarydavo vidutinę kavaleriją. Petihorų paskirtis mūšio metu - manevru apeiti priešą iš flango ir taip paremti frontalinę husarų ataką arba būti už husarų ir tokiu būdu remti jų ataką