Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui tvirtino, kad Jurgis Plioteris turėjo keletą Švėkšnoje rastų auksinių monetų. T. Narbuto papildymo komentare spėjama, kad Raseinių korespondentu galėjo būti Simonas Stanevičius (1799-1848). Simonas Stanevičius buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Paragrafas, kuriuo T. Narbutas papildė skyrių, rengdamas antrąjį\nLTI leidimą (PEĮ. L. 104—105). Galima spėti, jog šio laiško au\ntorius, t. y. Raseinių korespondentas, galėjo būti ir Simonas Sta\nnevičius\n(1799—1848).
Simonas Stanevičius buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs gar binamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų ap skrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais. Pusdievio ir Nemuno vardo panašumas perša mintį, kad tas garsusis atėjūnas, kaip pirmasis jūrinin kas šia upe keliavęs, bus davęs upei savo vardą. Lietuvoje gyveno panašiai besivadinanti bajorų giminė; turim rankoje laišką, rašytą pereito amžiaus viduryje, su Kazimiero Nemu- navičiaus (Niemonowicz) parašu. Matyti, kad ta pavardė yra kilusi iš Nemuno pavadinimo, kaip Piotrowicz, tai yra Petro sūnus, iš Petro.