Asmuo

Simonas Stanevičius

5 teiginiai6 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-212930vidutinis

Raseinių korespondentas, galėjo būti ir Simonas Sta nevičius (1799—1848).

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 479

Galima spėti, jog šio laiško autorius, t. y. Raseinių korespondentas, galėjo būti ir Simonas Stanevičius (1799—1848).

t-213335vidutinis

Simonas Stanevičius buvo filosofijos magistras ir lietuviškų dainų rinkinio autorius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 481

Taip tvirtina ponas Simonas Stanevičius, filosofijos magistras, lietuviškų dainų rinkinio autorius, man rašytame laiške (Raseiniai. 1836.IV.19).

t-215525vidutinis

T. Narbuto papildymo komentare spėjama, kad Raseinių korespondentu galėjo būti Simonas Stanevičius (1799-1848).

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.

t-217026vidutinis

Stanevičių, matyt, paskatino ne jo nusistatymas apskritai prieš liaudies kūrybą (juk jis pats užrašinėjo žemaičių dainas), o prieš netikrą, falsi fikuotą kūrybą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 38

Padaryti tokį ne visai teisingą priekaištą S. Stanevičių, matyt, paskatino ne jo nusistatymas apskritai prieš liaudies kūrybą (juk jis pats užrašinėjo žemaičių dainas), o prieš netikrą, falsifikuotą kūrybą.

t-219378vidutinis

Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui tvirtino, kad Jurgis Plioteris turėjo keletą Švėkšnoje rastų auksinių monetų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 220

Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais. Pusdievio ir Nemuno vardo panašumas perša mintį, kad tas garsusis atėjūnas, kaip pirmasis jūrininkas šia upe keliavęs, bus davęs upei savo vardą. Lietuvoje gyveno panašiai besivadinanti bajorų giminė; turim rankoje laišką, rašytą pereito amžiaus viduryje, su Kazimiero Nemunavičiaus (Niemonowicz) parašu. Matyti, kad ta pavardė yra kilusi iš Nemuno pavadinimo, kaip Piotrowicz, tai yra Petro sūnus, iš Petro.