Santrauka
Toks gamtos reiškinių, ypač žemės, sudievinimas trukdė plėstis žemės dirbimui, todėl šventumas pamažu koncentravosi šventvietėse.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Senieji lietuviai dangaus skliaute, žemėje, ugnyje ir vandenyje matė šventybės raišką. | c-001 | |
| t-002 Senieji lietuviai šventybės raišką matė danguje, žemėje, ugnyje ir vandenyje. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Senieji lietuviai dangaus skliaute, žemėje, ugnyje ir vandenyje matė šventybės raišką.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Romantikai ieškojo antropomorfinių dievų įvaizdžių, stabų, rašto, žynių, šventyklų, taigi siekė rasti tai, kas būdinga ikikrikščioniškai Romai ar graikų ir ro- mėnų religinėms sistemoms. Juos kritikuojantieji manė, kad lietuviai religinės sistemos neturėjo, o tik buvo sudievinę gamtą. Senieji lietuviai visur – dangaus skliaute su Saule, Mėnuliu ir žvaigždėmis, žemėje, ugnyje ir vandenyje – matę šventybės raišką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |