Santrauka
Ksaveras Bogušas pristatomas kaip iš Lietuvos kilęs kunigas ir teologas, kurio knygelėje „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ pirmą kartą nuskambėjo mintis apie lietuvių kalbos tinkamumą atskirai aukštajai kultūrai.
Darbai
- Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Ksaveras Bogušas apibūdintas kaip iš Lietuvos kilęs kunigas ir teologas. |
| t-002 Bogušo knygelė „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ siejama su mintimi apie lietuvių kalbos tinkamumą atskirai aukštajai kultūrai. |
| t-003 1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių draugija išleido Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“. |
| t-004 Narbutas išnašoje nurodo kunigo Ksavero Bogušo studiją apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę kaip šaltinį lietuviškiems žemdirbystės žodžiams. |
| t-005 Narbutas Girysčio, miško dievaičio ir miškų baidyklės, vardą kildina iš Ksavero Bogušo pastebėjimų. |
| t-006 Narbutas pateikia Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1-30 eilučių fragmentą kaip bandymą kurti gryna lietuvių kalba. |
| t-007 Narbutas rašo, kad Ksaveras Bogušas lietuvių gentis šiose žemėse priskyrė estams, remdamasis Etiko „Kosmografija“. |
| t-008 Ksaveras Bogušas poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis. |
| t-009 Ksaveras Bogušas savo studijoje, 145 puslapyje, Vulkaną lietuviškai vadina Jagaubis. |