Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
kunigas, XIX a.
7 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Ksaveras Bogušas pristatomas kaip iš Lietuvos kilęs kunigas ir teologas, kurio knygelėje „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ pirmą kartą nuskambėjo mintis apie lietuvių kalbos tinkamumą atskirai aukštajai kultūrai.
Patikrinti teiginiai
Ksaveras Bogušas apibūdintas kaip iš Lietuvos kilęs kunigas ir teologas.
gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę \n„Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo \nmintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios \nkultūros kalba.
Bogušo knygelė „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ siejama su mintimi apie lietuvių kalbos tinkamumą atskirai aukštajai kultūrai.
gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę \n„Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo \nmintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios \nkultūros kalba.
1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių draugija išleido Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“.
Juolab kad kai kurie Eu- ropos mokslininkai lingvistai jau buvo nustatę, jog kalba, kuria kalba Lie- tuvos valstiečiai, yra bene archajiškiausia iš visų, kaip dabar sakytume, gyvųjų indoeuropiečių kalbų. 1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba.
Narbutas Girysčio, miško dievaičio ir miškų baidyklės, vardą kildina iš Ksavero Bogušo pastebėjimų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pajūrio gyventojai šį dievaitį dar vadino Bangpūčiu (Bang-\nputis), mat manė, kad jis^iš lėto sūpuodamas jūros vandenis,\nkrante suplakdavęs putą .\nGirystis (Giristis)\nMiško dievaitis, Šilinis, miškų baidyklė. Šis vardas paimtas\niš Ksavero Bogušo pastebėjimų.
Narbutas pateikia Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1-30 eilučių fragmentą kaip bandymą kurti gryna lietuvių kalba.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 ei lutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas ori ginalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gy vuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.
Narbutas rašo, kad Ksaveras Bogušas lietuvių gentis šiose žemėse priskyrė estams, remdamasis Etiko „Kosmografija“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose že mėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogu- šas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmogra fija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus. 78 Padavimai.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 2 |