Liudvikas iš Libencelės

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Liudviką iš Libencelės ir jo karus su lietuviais 1294—1300\n\n Tuo metu brolis Liudvikas iš Libencelės buvo Ragainės komtūru, su savo broliais bei\nginklanešiais jis daug kartų šlovingai kariavo su lietuviais. Ne sykį jis traukė į karą\nlaivais, o kartą — prieš Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius542, čia sudegino kaimą, vardu\n 542 D.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip brolis Liudvikas iš Libencelės pirmą kartą pakliuvo į nelaisvę\n\n Brolis Liudvikas iš Libencelės, kilmingas vyras ir iš jaunų dienų įgudęs kariauti, savo\ngyvenime, kaip vėliau matysime, padarė nuostabių žygdarbių. Jį, paimtą į nelaisvę,\natidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats,\ntodėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę\npuotauti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl brolis Liudvikas iš Libencelės ir brolis\nMarkvardas iš Revelingės su dviem kitais broliais ir 26 ginklanešiais juos pasekę užpuolė\nviename lauke ir 25 iš jų nukovė.\n\n\n\n\n 241 (234).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Antrą kartą pakliuvęs į nelaisvę, brolis Liudvikas buvo nuvestas pas vieną\nkilmingąjį, vardu Kantigirdas506, ir pavestas jo globai.\n\n\n\n\n 213 (208).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kimenavos pilies paėmimą ir tūkstančio šešių šimtų sūduvių atsiverti­ mą Tuo metu tas pats brolis Konradas, magistras, rūpindamasis jam patikėtomis pareigomis, ne vieną naktį praleido be miego, svarstydamas, kaip atvesti į tiesos kelią tikėjimo priešus sūduvius. Siekdamas šio tikslo, subūrė daug brolių bei kitų karių; kai traukė link Sūduvos, jį pasitiko brolis Liudvikas iš Libencelės, atsivedęs drauge su savimi Kantigirdą, kurio kitados buvo paimtas į nelaisvę, ir tūkstantį šešis šimtus abiejų lyčių sūduvių, kuriuos, būdamas nelaisvėje, atvertė į Kristaus tikėjimą. Juos išvydęs, magistras labai nudžiugo ir įsakė jiems žygiuoti link Sembos žemės512.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kimelio pilies sunaikinimą 1296 metais\n\n Neilgai trukus po to brolis Liudvikas iš Libencelės patraukė į žygį su kitais broliais ir\n200 vyrų, ketindamas užpulti vieną pilį, tačiau vedlys išklydo iš kelio ir kariuomenė ją\npraėjo; kai begrįždami atitiko tikrąjį kelią ir įėjo į pilį, nieko joje nerado, nes žmonės,\nkurie joje gyveno, pamatę brolių kariuomenę, išsislapstė miškuose, nei galėdami, nei\nnorėdami priešintis jų antpuoliams. Sudeginę pilį, broliai įniršę pasitraukė. Vis dėlto\ndievas, nenorėdamas, kad jų pastangos būtų bergždžios, ir pritardamas jų karštam ryžtui,\ntaip patvarkė, kad neilgai trukus jie išvydo stiprią pilį, vardu Kimelis548, kurią sugriauti ir\npatys broliai ne kartą bandė, ir savo žmonių rankomis dažnai mėgino, negailėdami nei\nišlaidų, nei triūso, tačiau nesėkmingai. Narsiai įsiveržę į pilį, jie išžudė jos gyventojus, o\nją pačią, pakišę ugnį, ligi pamatu sudegino.