Karo padėties Klaipėdos krašte atšaukimas po Miuncheno susitarimo
1938 m. pabaiga
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
1938 m. pabaigoje, po Miuncheno susitarimo, karo padėtis Klaipėdos krašte buvo atšaukta ir Lietuva jau nebevaldė situacijos. Nors Lietuvos vyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuota 42 mln. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą.
Nors Lietuvos \nvyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuo-\nta 42 mln. litų, o pajamų tegauta 11 mln., ištekliai pasirodė esą riboti, \nLietuvos vyriausybės įtaka krašte mažėjo: Statute užrašytas dviejų kalbų \nlygiateisiškumas tebuvo fikcija – lietuvių kalba galėjai susikalbėti tik lie-\ntuviškose įstaigose ir bendrovėse.
Vokiškose įstaigose dominavo nacių ša- lininkai, beveik visose mokyklose dėstyta vokiečių kalba, nors dauguma mokinių buvo lietuviai. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliu- dė integruoti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė nerado atramos Klaipėdos krašto viduje: krašto vokiečiams nepatiko būti „tautine mažuma“, jie apskritai Lietuvos valdy- mą laike sezoniniu dalyku.