Istorinis įvykis

Karo padėties Klaipėdos krašte atšaukimas po Miuncheno susitarimo

1938 m. pabaiga

2 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Lietuvos vyriausybė į Klaipėdos uostą investavo 42 mln. litų, tačiau iš jo gavo tik 11 mln. litų pajamų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Nors Lietuvos vyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuota 42 mln. litų, o pajamų tegauta 11 mln., ištekliai pasirodė esą riboti, Lietuvos vyriausybės įtaka krašte mažėjo: Statute užrašytas dviejų kalbų lygiateisiškumas tebuvo fikcija – lietuvių kalba galėjai susikalbėti tik lietuviškose įstaigose ir bendrovėse.
t-002vidutinis

Lietuviško mokymo ir lietuvių kalbos vartojimo skatinimas Klaipėdos krašte davė priešingą rezultatą, nes oponentai kliudė krašto integracijai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Vokiškose įstaigose dominavo nacių šalininkai, beveik visose mokyklose dėstyta vokiečių kalba, nors dauguma mokinių buvo lietuviai. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė nerado atramos Klaipėdos krašto viduje: krašto vokiečiams nepatiko būti „tautine mažuma“, jie apskritai Lietuvos valdymą laike sezoniniu dalyku.