ivykis

Karo padėties Klaipėdos krašte atšaukimas po Miuncheno susitarimo

1938 m. pabaiga

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Lietuvos vyriausybė į Klaipėdos uostą investavo 42 mln. litų, tačiau iš jo gavo tik 11 mln. litų pajamų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Nors Lietuvos \nvyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuo-\nta 42 mln. litų, o pajamų tegauta 11 mln., ištekliai pasirodė esą riboti, \nLietuvos vyriausybės įtaka krašte mažėjo: Statute užrašytas dviejų kalbų \nlygiateisiškumas tebuvo fikcija – lietuvių kalba galėjai susikalbėti tik lie-\ntuviškose įstaigose ir bendrovėse.

t-002vidutinis

Lietuviško mokymo ir lietuvių kalbos vartojimo skatinimas Klaipėdos krašte davė priešingą rezultatą, nes oponentai kliudė krašto integracijai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Vokiškose įstaigose dominavo nacių ša- lininkai, beveik visose mokyklose dėstyta vokiečių kalba, nors dauguma mokinių buvo lietuviai. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliu- dė integruoti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė nerado atramos Klaipėdos krašto viduje: krašto vokiečiams nepatiko būti „tautine mažuma“, jie apskritai Lietuvos valdy- mą laike sezoniniu dalyku.