Santrauka
1919 m. vasario 7 d. Kėdainius gynė savanorių būriai, o vasario 8 d. prie Taučiūnų įvyko žvalgybos susirėmimas, kuriame žuvo P. Lukšys. Kautynės tęsėsi iki vakaro, bolševikai pasitraukė į Šėtą, o vasario 10 d. lietuviai, remiami vokiečių, trimis grupėmis puolė Šėtoje įsitvirtinusius bolševikus. 1919 m. vasario 7-10 d. vyko Kėdainių-Šėtos kautynės; Kėdainių gynybai vadovavo J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius, surinkę apie 80 savanorių; bolševikai puolė Kėdainius, paleido apie 170 artilerijos sviedinių, bet gynėjai atlaikė puolimą Tą gynybą šaltinis įvardija kaip pirmąjį Kėdainių įgulos savanorių kovos krikštą.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-008 Kėdainių gynybai vadovavę J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius apie 80 savanorių šautuvų ugnimi sustabdė bolševikų puolimą. | c-001 | |
| t-009 Kėdainių gynyba tapo pirmuoju Kėdainių įgulos savanorių kovos krikštu. | c-002 | |
| t-010 Vasario 8-osios rytą Kėdainių gynėjai sudarė 17 žmonių žvalgybos patrulį, kuriam vadovavo V. Vainauskas, o padėjėju paskirtas P. Lukšys. | c-003 | |
| t-011 Prie Taučiūnų kaimo bolševikų kuopos ugnies užklupti žvalgai Lukšio paraginti išsiskleidė į grandį ir atidengė atsakomąją ugnį. | c-004 | |
| t-012 Vokiečių kulkosvaidininkas perėmė kulkosvaidį ir sustabdė bolševikų bandymą apsupti žvalgus; raudonarmiečiai ėmė trauktis. | c-005 | |
| t-013 P. Lukšys žuvo, kai į žvalgus pasipylė ugnis iš Taučiūnų dvaro, o žvalgai atsitraukė. | c-006 | |
| t-014 Lietuviai, remiami maždaug 50 vokiečių kareivių, apėjo bolševikų dešinįjį sparną, paėmė 18 raudonarmiečių į nelaisvę, o bolševikai vakare paliko Kėdainių apylinkes ir traukėsi į Šėtą. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kėdainių gynybai vadovavę J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius apie 80 savanorių šautuvų ugnimi sustabdė bolševikų puolimą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kėdainių gynyba Karininkai J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius, surinkę apie 80 karei- vinėse buvusių savanorių ir išskleidę juos abipus vieškelio Kėdainiai-Šėta, efektyvia šautuvų ugnimi įstengė sustabdyti priešo puolimą. Bolševikai į besiginančiuosius sutelkė kulkosvaidžių ir artilerijos ugnį. Neturintys kovos patirties savanoriai, drą- sinami būrių vadų, nepakriko ir laikėsi. Bolševikai tą dieną į lietuvių pusę paleido užtvarą ir tęsė puolimą Kėdainių link. apie 170 artilerijos sviedinių ir kelis kartus juos puolė mėgindami pralaužti gynybą, tačiau savanoriams vis pavykdavo taiklia šautuvų ugnimi juos sulaikyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kėdainių gynyba tapo pirmuoju Kėdainių įgulos savanorių kovos krikštu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Neturintys kovos patirties savanoriai, drą- sinami būrių vadų, nepakriko ir laikėsi. Bolševikai tą dieną į lietuvių pusę paleido užtvarą ir tęsė puolimą Kėdainių link. apie 170 artilerijos sviedinių ir kelis kartus juos puolė mėgindami pralaužti gynybą, tačiau savanoriams vis pavykdavo taiklia šautuvų ugnimi juos sulaikyti. Toks buvo pirmasis Kėdainių įgulos sava- norių kovos krikštas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vasario 8-osios rytą Kėdainių gynėjai sudarė 17 žmonių žvalgybos patrulį, kuriam vadovavo V. Vainauskas, o padėjėju paskirtas P. Lukšys.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Naktį iš vasario 7 į 8 d. Kėdainių gynėjų vadovybė gavo žvalgų pranešimą apie tai, kad bolševikų pajėgos palieka pozicijas ir traukiasi nuo Kėdainių. Anksti ryte buvo suorganizuotas sustiprintas 17 žmonių žvalgybos patrulis, jo vyresniuoju paskir- tas V. Vainauskas, vyresniojo padėjėju — P. Lukšys. Patruliui priskirtas kulkosvaidis su 5 vokiečių kulkosvaidininkais ir dviem raiteliais. Susėdę į dvejas roges žvalgai pa- judėjo bolševikų atsitraukimo kryptimi — Šėtos link.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie Taučiūnų kaimo bolševikų kuopos ugnies užklupti žvalgai Lukšio paraginti išsiskleidė į grandį ir atidengė atsakomąją ugnį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Važiuojant pro Taučiūnų kaimą, žvalgus netikėtai pasitiko smarki bolše- vikų kuopos ugnis. Netikėtai apšaudyti
172
KĖDAINIŲ-ŠĖTOS KAUTYNES 1919 m. vasario 7-10 d. =
savanoriai sutriko. Bolševikai ėmė supti žvalgus. Vienas kitas jau bandė trauktis atgal, tačiau Lukšio sudrausminti ir padrą- sinti lietuviai išsiskleidė į grandį ir sugulę atidengė atsakomąją ugnį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vokiečių kulkosvaidininkas perėmė kulkosvaidį ir sustabdė bolševikų bandymą apsupti žvalgus; raudonarmiečiai ėmė trauktis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tada Vainauskas, iš rogių išsitraukęs kulkosvaidį, mėgino ap- šaudyti priešą, tačiau jam nesisekė, nes jis nemokėjo juo tinkamai naudotis. Tai pamatęs vienas vokietis kulkosvaidinin- kas grįžo ir, perėmęs kulkosvaidį, intensy- via ugnimi sustabdė bolševikų mėginimą žvalgų grupę apsupti. Raudonarmiečiai ėmė trauktis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: P. Lukšys žuvo, kai į žvalgus pasipylė ugnis iš Taučiūnų dvaro, o žvalgai atsitraukė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tačiau kitą akimirką į žval- gus pasipylė ugnis iš Taučiūnų dvaro. Žuvo P. Lukšys - pirmasis Nepriklausomybės kovose žuvęs Lietuvos savano- ris. Žvalgai atsitraukė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviai, remiami maždaug 50 vokiečių kareivių, apėjo bolševikų dešinįjį sparną, paėmė 18 raudonarmiečių į nelaisvę, o bolševikai vakare paliko Kėdainių apylinkes ir traukėsi į Šėtą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
kautynės su bolševikais tę- sėsi iki vakaro. Lietuvių sava- norių būriai, remiami maždaug 50 vokiečių kareivių, apėjo bolše- vikų dešinįjį sparną ir smogė jiems lemtingą smūgį. Miške į šiaurę nuo Kolupių kaimo į nelaisvę buvo paimta 18 raudonarmiečių. Bolševikai tos pa- čios dienos vakare buvo priversi palikti Kėdainių apylinkes ir atsitraukti į Šėtą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |