Lietuvos kariai prie gautų vokiečių kariuomenės sagčių (kairėje) pritvirtindavo Lietuvos simbolį - Vytj (dešinėje), taip uždengdami vokišką imperijos karūną su šūkiu „GOT MIT UNS“ („DIEVAS SU MUMIS“) Kėdainių gynyba Karininkai J. Toks buvo pirmasis Kėdainių įgulos savanorių kovos krikštas. Naktį iš vasario 7 į 8 d. Kėdainių gynėjų vadovybė gavo žvalgų pranešimą apie tai, kad bolševikų pajėgos palieka pozicijas ir traukiasi nuo Kėdainių.
Karininkai J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius, surinkę apie 80 savanorių ir išskleidę juos abipus Kėdainių–Šėtos vieškelio, šautuvų ugnimi sustabdė bolševikų puolimą.
Prie Taučiūnų kaimo Lukšio padrąsinti lietuviai išsiskleidė į grandį ir atidengė atsakomąją ugnį.
Naktį iš vasario 7 į 8 d. Kėdainių gynėjų vadovybė gavo žvalgų pranešimą, kad bolševikų pajėgos palieka pozicijas ir traukiasi Šėtos link.
Kėdainių gynybos metu, 1919 m.
Kėdainių–Šėtos kautynių metu, 1919 m. vasario 7–10 d.
Lietuvos kariai prie gautų vokiečių kariuomenės sagčių (kairėje) pritvirtindavo Lietuvos simbolį - Vytj (dešinėje), taip uždengdami vokišką imperijos karūną su šūkiu „GOT MIT UNS“ („DIEVAS SU MUMIS“) Kėdainių gynyba Karininkai J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius, surinkę apie 80 kareivinėse buvusių savanorių ir išskleidę juos abipus vieškelio Kėdainiai-Šėta, efektyvia šautuvų ugnimi įstengė sustabdyti priešo puolimą. Bolševikai į besiginančiuosius sutelkė kulkosvaidžių ir artilerijos ugnį. Neturintys kovos patirties savanoriai, drąsinami būrių vadų, nepakriko ir laikėsi. Bolševikai tą dieną į lietuvių pusę paleido užtvarą ir tęsė puolimą Kėdainių link. apie 170 artilerijos sviedinių ir kelis kartus juos puolė mėgindami pralaužti gynybą, tačiau savanoriams vis pavykdavo taiklia šautuvų ugnimi juos sulaikyti.
Važiuojant pro Taučiūnų kaimą, žvalgus netikėtai pasitiko smarki bolševikų kuopos ugnis. Netikėtai apšaudyti 172 KĖDAINIŲ-ŠĖTOS KAUTYNES 1919 m. vasario 7-10 d. = savanoriai sutriko. Bolševikai ėmė supti žvalgus. Vienas kitas jau bandė trauktis atgal, tačiau Lukšio sudrausminti ir padrąsinti lietuviai išsiskleidė į grandį ir sugulę atidengė atsakomąją ugnį.
Nukauti bolševikai su visomis kariškomis apeigomis buvo palaidoti Didžiojo karo aukų kapinėse. Naujosiose Kėdainių kapinėse buvo palaidoti ir 40 žuvusių lietuvių karių. Lietuviams atiteko kelios dešimtys šautuvų, 1919 m.
Naktį iš vasario 7 į 8 d. Kėdainių gynėjų vadovybė gavo žvalgų pranešimą apie tai, kad bolševikų pajėgos palieka pozicijas ir traukiasi nuo Kėdainių. Anksti ryte buvo suorganizuotas sustiprintas 17 žmonių žvalgybos patrulis, jo vyresniuoju paskirtas V. Vainauskas, vyresniojo padėjėju — P. Lukšys. Patruliui priskirtas kulkosvaidis su 5 vokiečių kulkosvaidininkais ir dviem raiteliais. Susėdę į dvejas roges žvalgai pajudėjo bolševikų atsitraukimo kryptimi — Šėtos link.