Po Kėdainių-Šėtos kautynių Naujosiose Kėdainių kapinėse buvo palaidota 40 žuvusių lietuvių karių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 175
Nukauti\nbolševikai su visomis kariškomis apeigo-\nmis buvo palaidoti Didžiojo karo aukų\nkapinėse. Naujosiose Kėdainių kapinėse\nbuvo palaidoti ir 40 žuvusių lietuvių karių.\nLietuviams atiteko kelios dešimtys šautuvų,\n\n1919 m.
Kėdainių gynyba buvo pirmasis Kėdainių įgulos savanorių kovos krikštas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 173
Toks buvo\npirmasis Kėdainių įgulos sava-\nnorių kovos krikštas.\nRaudonarmiečiai,\nmatydami, jog jų\nartilerija lietuvių\n\nDar tą pačią vasario 7 d.
Kėdainių gynyboje J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius apie 80 savanorių išskleidė abipus vieškelio Kėdainiai-Šėta ir sustabdė bolševikų puolimą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 173
Lietuvos kariai prie gautų vokiečių kariuomenės sagčių (kairėje) pritvirtindavo Lietuvos simbolį - Vytj (dešinėje), taip uždengdami vokišką imperijos karūną su šūkiu „GOT MIT UNS“ („DIEVAS SU MUMIS“) Kėdainių gynyba Karininkai J. Mikoliūnas ir K. Dragunevičius, surinkę apie 80 karei- vinėse buvusių savanorių ir išskleidę juos abipus vieškelio Kėdainiai-Šėta, efektyvia šautuvų ugnimi įstengė sustabdyti priešo puolimą. Bolševikai į besiginančiuosius sutelkė kulkosvaidžių ir artilerijos ugnį. Neturintys kovos patirties savanoriai, drą- sinami būrių vadų, nepakriko ir laikėsi. Bolševikai tą dieną į lietuvių pusę paleido užtvarą ir tęsė puolimą Kėdainių link. apie 170 artilerijos sviedinių ir kelis kartus juos puolė mėgindami pralaužti gynybą, tačiau savanoriams vis pavykdavo taiklia šautuvų ugnimi juos sulaikyti.
Kėdainių-Šėtos kautynėse prie Taučiūnų kaimo Lukšio padrąsinti lietuviai išsiskleidė į grandį ir atidengė atsakomąją ugnį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 174
Važiuojant pro Taučiūnų kaimą, žvalgus netikėtai pasitiko smarki bolše- vikų kuopos ugnis. Netikėtai apšaudyti 172 KĖDAINIŲ-ŠĖTOS KAUTYNES 1919 m. vasario 7-10 d. = savanoriai sutriko. Bolševikai ėmė supti žvalgus. Vienas kitas jau bandė trauktis atgal, tačiau Lukšio sudrausminti ir padrą- sinti lietuviai išsiskleidė į grandį ir sugulę atidengė atsakomąją ugnį.
Prieš Kėdainių-Šėtos kautynes Kėdainių gynėjų vadovybė naktį iš vasario 7 į 8 d. sužinojo, kad bolševikų pajėgos traukiasi Šėtos link.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 174
Naktį iš vasario 7 į 8 d. Kėdainių gynėjų vadovybė gavo žvalgų pranešimą apie tai, kad bolševikų pajėgos palieka pozicijas ir traukiasi nuo Kėdainių. Anksti ryte buvo suorganizuotas sustiprintas 17 žmonių žvalgybos patrulis, jo vyresniuoju paskir- tas V. Vainauskas, vyresniojo padėjėju — P. Lukšys. Patruliui priskirtas kulkosvaidis su 5 vokiečių kulkosvaidininkais ir dviem raiteliais. Susėdę į dvejas roges žvalgai pa- judėjo bolševikų atsitraukimo kryptimi — Šėtos link.