Karūna

Santrauka

Karūna šiame šaltinyje siejama su Mindaugo, Kęstučio ir Vytauto valdžios legitimacija. Aptariami Mindaugo vainikavimo epizodai, Kęstučiui žadėta karaliaus karūna ir 1430 m. sustabdytų Vytautui vežtų vainikų istorija.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1668 m. karalius grąžino karūną, kad ji būtų atiduota daugiau jėgų turinčiam naujajam karaliui.		c-001
t-002 Jis jau paskyrė karūnacijos terminą (rugsėjo 8 d.), susikvietė svečių ir laukė imperatoriaus atsiunčiamos žadėtosios karūnos su karūnacijos dokumentais.		c-002
t-003 Lenkai dar visaip bandė sutrukdyti Vytauto sumanymą, prašė Vytautą nors nesiskubinti ir buvo pasiūlę jam įteikti net Lenkų karūną (tuo būdu Jogailai būtų tekę atsisakyti nuo sosto).		c-003
t-004 Tik tada, kai jis panoro Lietuvos savarankiškumą apdrausti karališkąja karūna, lenkai pakėlė didžiausią triukšmą.		c-004
t-005 Popiežius Mindaugui suteikė karaliaus vainiką, o Livonijos ordino pagalba išrūpinta karūna buvo uždėta 1253 m.		c-013 c-005 c-006
t-007 Kęstučiui po krikšto buvo žadėtas karališkas titulas, karaliaus ženklai ir karaliaus karūna.		c-009 c-010
t-008 Vytautui vežti vainikai buvo sulaikyti, todėl 1430 m. rugsėjo 8 d. numatytas vainikavimas susitrukdė.		c-011
t-009 Vytautas buvo priėmęs husitų čekų siūlomą karaliaus karūną.		c-012
t-010 Visu savo veikimu jis reiškėsi kaip didis kara lius, bet mirtis sutrukdė jam užsidėti karališką karūną.		c-014
t-011 176 IX SKYRIUS: VALSTYBĖS IŠKILIMAS Livonijos ordino pagalba išrūpintąją karūną užsidėti Mindaugui sekėsi šiek tiek lengviau, bet ir tai užtruko dvejus metus (1253).		c-015
t-012 Norėdamas « atmokėti» imp. Zigmantui už Breslavo spren dimą^7 , už Žemaičių priskyrimą ordinui, Vytautas buvo net priė męs jam husitų čekų siūlomą karaliaus karūną, ir ten buvo nu siuntęs keletui metų Žygimantą Kaributą.		c-016
t-013 Lietuva liks savarankiška civilizacinė monada, todėl tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš svetur, nemandagiai (Vakarų žvilgsniu) vadinsis karaliais.		c-017
t-014 Per jį 1251 m. pavasarį (ar vasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o sau – karaliaus karūną.		c-018
t-015 Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – karūna.		c-019
t-016 O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją.		c-020
t-017 Gerbti ir garbinti Vytautą Didįjį, suaktualinus jo istorinį vaidmenį, tiko visiems: karvedys, laimėjęs Žalgirio mūšį, išplėtęs Lietuvą nuo jūrų iki jūrų, siekęs Lietuvai karaliaus karūnos, kurią „nugvelbė“ klastingi lenkai...		c-021
t-018 Vytautas pradžioj savo akto primena, kad kai lenkai pasi kvietė į savo sostą Jogailą, tada jis jam kaip karaliui Vladislovui, lenkų Karūnai ir tos karalystės didikams gryna mintimi, neatšau kiamu noru, nei priverstas, nei suklaidintas, abiem pusėm sutin.		c-022
t-019 Vytauto karūnacijos klausimas, iškeltas 1429 m. Lucko su važiavime, buvo nebe naujas.		c-023
t-020 Vytauto karūnacija Lenkijai kėlė pavojų, nes per ją Lietuva galėjo visiškai išsivaduoti iš Lenkijos.		c-024
t-021 Čia turėjo būt išspręstas karūnacijos klausimas.		c-025
t-022 Pasakęs tokį ilgą ir griaudingą pamokslą, Olesnickis pa siūlė Vytautui Jogailos karūną^2 ).		c-026
t-023 Tačiau veltui Vytautas ir jo svečiai laukė pasiuntinių, at gabenančių karūnas.		c-027
t-024 Čia dar tebebuvo ir Cigala ir Rothas, kurie nesi liovė Vytautą įkalbinėt karūnuotis, patardami kaldinti Vilniuj karūnas ir jomis karūnuotis.		c-028
t-025 Pagal naująjį projektą Vytauto karūna po jo mirties turėjo atitekti vienam Jogailos sūnų.		c-029
t-026 Tada dar kartą nutarta kreiptis į likusią Lenkijoj karališką tarybą^3 ) ir, matyt, jau tikrai tikėtasi gauti iš jos su tikimą, nes tuo laiku Vytautas viename savo laiške Zigmantui rašo, kad jis dabar galėsiąs jam siųsti karūną tiesiog per Lenkiją^4 ).		c-030
t-027 Pamatęs, kad jo jė gos nebesutinka su užsimojimais, jis atsisako nuo sumanymo: taip buvo su čekais, kai suprato, kad husitų siūlyta karūna ga lėtų jam per brangiai kaštuoti, taip buvo su bažnytinės unijos mėginimu, kai paaiškėjo, kad ją sunku įgyvendinti.		c-031

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1668 m. karalius grąžino karūną, kad ji būtų atiduota daugiau jėgų turinčiam naujajam karaliui.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Graudinga buvo 1668 m. seimo scena, kai karalius įteikė atsisa- kymo aktą ir pasakė paskutinę kalbą. Verkė ir jis pats ir visas seimas. Savo kalboje jis sakėsi esąs senatvės prislėgtas, karų ir vidaus netvarkos nuvargintas. Todėl jis grąžinąs karūną, kad ji būtų atiduota daugiau jėgų turinčiam naujajam karaliui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Jis jau paskyrė karūnacijos terminą (rugsėjo 8 d.), susikvietė svečių ir laukė imperatoriaus atsiunčiamos žadėtosios karūnos su karūnacijos dokumentais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Buvo paruoštos betgi ir Vytauto jėgos. Jis jau paskyrė karūnaci- jos terminą (rugsėjo 8 d.), susikvietė svečių ir laukė imperatoriaus atsiunčiamos žadėtosios karūnos su karūnacijos dokumentais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lenkai dar visaip bandė sutrukdyti Vytauto sumanymą, prašė Vytautą nors nesiskubinti ir buvo pasiūlę jam įteikti net Lenkų karūną (tuo būdu Jogailai būtų tekę atsisakyti nuo sosto).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lenkai dar visaip bandė sutrukdyti Vytauto sumanymą, prašė Vytautą nors nesiskubinti ir buvo pasiūlę jam įteikti net Lenkų karūną (tuo būdu Jogailai būtų tekę atsisakyti nuo sosto).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tik tada, kai jis panoro Lietuvos savarankiškumą apdrausti karališkąja karūna, lenkai pakėlė didžiausią triukšmą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tik tada, kai jis panoro Lietuvos savarankiškumą apdrausti karališkąja karūna, lenkai pakėlė didžiausią triukšmą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Popiežius Mindaugui suteikė karaliaus vainiką.