Santrauka
Cigala ir Rothas ragino Vytautą karūnuotis ir patarė kaldinti karūnas Vilniuje. Po ilgo pamokslo Olesnickis pasiūlė Vytautui Jogailos karūną. Vytautas laiške Zigmantui rašė, kad Zigmantas galėsiąs siųsti jam karūną tiesiog per Lenkiją.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Cigala ir Rothas ragino Vytautą karūnuotis ir patarė kaldinti karūnas Vilniuje. |
| t-002 Vytautas laiške Zigmantui rašė, kad Zigmantas galėsiąs siųsti jam karūną tiesiog per Lenkiją. |
| t-003 Gediminas ir Algirdas vadinosi karaliais nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš Vakarų. |
| t-004 Vytautas Didysis buvo vaizduojamas kaip Žalgirio mūšio laimėtojas ir Lietuvos karaliaus karūnos siekęs valdovas. |
| t-005 Mindaugo krikšto svarbiausias tikslas buvo karūna, kurią jis pasiekė 1253 m. liepos 6 d. |
| t-006 Komentare nurodoma, kad šiame šaltinyje teigiama, kad karališkieji vainikai Vytautui ir Julijonai buvo nukalti Niurnbergo auksakalių; Šiame gabale vainikai apibūdinami kaip iš Vokietijos gabenti karūnacijos daiktai. |
| t-007 Komentare nurodoma, kad šiame šaltinyje minima legenda, kad Vytauto vainikas buvo sulydytas į Krokuvos vyskupų mitrą; Šiame gabale Vytauto karūna minima kaip vėlyvesnių politinių pretenzijų ir atminties objektas. |
| t-008 Po ilgo pamokslo Olesnickis pasiūlė Vytautui Jogailos karūną. |
| t-009 Visu savo veikimu jis reiškėsi kaip didis kara lius, bet mirtis sutrukdė jam užsidėti karališką karūną. |