Santrauka
Istorinė Lietuva reiškia buvusios LDK erdvę ir jos tradiciją, platesnę už dabartinę ar modernią lietuvių kalbos pagrindu apibrėžtą Lietuvą.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: istorine Lietuva, istorinės Lietuvos, istorinės Lietuvos žemes.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: LDK tradicijos ir XIX-XX a. modernios Lietuvos sampratos kontrasto kontekstas
Reikšmė iš konteksto
Sąvoka apima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją, įskaitant dabartinę Lietuvą ir Baltarusiją, bei LDK politinės-kultūrinės tradicijos savimonę.
Vartojimas
Vartojama atskiriant LDK tradiciją nuo moderniosios Lietuvos Respublikos sampratos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Modernioji Lietuvos samprata šalies vardą siejo su lietuvių kalbos vartojimu, o ne su visomis istorinės Lietuvos žemėmis. |
| t-002 XVI–XVIII a. LDK bajorai, nepaisydami etninės kilmės, laikė save lietuviais. |
| t-003 Lietuvos vardas kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribomis išplito toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes. |
| t-004 Manoma, kad be vokiečių puolimo ir slavų ekspansijos Lietuvos vardas būtų aprėpęs platesnes baltų genčių žemes. |
| t-005 Lietuvių kalbos ir savimonės teritorijai rytuose bei pietuose siaurėjant, Lietuvos vardas su LDK ribomis išplito į rytų slavų žemes. |
| t-006 XVI-XVIII a. LDK bajorai, nepaisydami etninės kilmės, laikė save lietuviais. |