Santrauka
Istorinė Lietuva reiškia buvusios LDK erdvę ir jos tradiciją, platesnę už dabartinę ar modernią lietuvių kalbos pagrindu apibrėžtą Lietuvą.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: istorine Lietuva, istorinės Lietuvos, istorinės Lietuvos žemes.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: LDK tradicijos ir XIX-XX a. modernios Lietuvos sampratos kontrasto kontekstas
Reikšmė iš konteksto
Sąvoka apima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją, įskaitant dabartinę Lietuvą ir Baltarusiją, bei LDK politinės-kultūrinės tradicijos savimonę.
Vartojimas
Vartojama atskiriant LDK tradiciją nuo moderniosios Lietuvos Respublikos sampratos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Lietuvos vardas kartu su LDK ribomis išplito toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes. | c-001 | |
| t-008 XVI-XVIII a. LDK bajorai, nepaisydami etninės kilmės, laikė save lietuviais. | c-002 | |
| t-009 Modernioji Lietuvos samprata šalies vardą siejo su lietuvių kalbos vartojimu, o ne su visomis istorinės Lietuvos žemėmis. | c-003 | |
| t-010 Tačiau lietuvių kalbos, o vėliau ir lietuviškos savimonės žmonių gyvenama teritorija rytuose ir pietuose siaurėjo, o Lietuvos vardas – priešingai: kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribomis išplito labai toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvos vardas kartu su LDK ribomis išplito toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vytis iš I Lietuvos Statuto Lauryno nuorašo (1531 m.) antraštinio lapo tačiau jau Mindaugas jungė prie „Lietuvos žemės“ kitas lietuvių žemes, taip pat plėtė savo įtaką į giminingų genčių teritorijas. Manoma, kad jei ne vokiečių puolimas, slavų ekspansija, Lietuvos valstybė ir Lietuvos var- das būtų aprėpęs gerokai platesnes (gal net visas) baltų genčių žemes. Tačiau lietuvių kalbos, o vėliau ir lietuviškos savimonės žmonių gyve- nama teritorija rytuose ir pietuose siaurėjo, o Lietuvos vardas – priešin- gai: kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribomis išplito labai toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: XVI-XVIII a. LDK bajorai, nepaisydami etninės kilmės, laikė save lietuviais.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
XVI–XVIII a. LDK ba- jorai, nesvarbu, kokios etninės kilmės, laikė save lietuviais. Net oficialioji valstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis siekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lie-
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Modernioji Lietuvos samprata šalies vardą siejo su lietuvių kalbos vartojimu, o ne su visomis istorinės Lietuvos žemėmis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietu- vos vardas įgijo naujų prasmių. Šalia istorinės Lietuvos (buvusios LDK) sampratos vis stiprėjo modernioji, Lietuvos vardą siejanti su lietuvių kal- bos vartojimu. Šia samprata rėmėsi naujosios Lietuvos valstybės – Lie- tuvos Respublikos kūrėjai, siekę prie Lietuvos prijungti Mažąją Lietuvą, bet atsisakę pretenzijų į nelietuviškai kalbančias istorinės Lietuvos žemes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau lietuvių kalbos, o vėliau ir lietuviškos savimonės žmonių gyvenama teritorija rytuose ir pietuose siaurėjo, o Lietuvos vardas – priešingai: kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribomis išplito labai toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau lietuvių kalbos, o vėliau ir lietuviškos savimonės žmonių gyve- nama teritorija rytuose ir pietuose siaurėjo, o Lietuvos vardas – priešin- gai: kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribomis išplito labai toli į rytus ir apėmė plačias rytų slavų žemes. Būtent visa šios valstybės terito- rija (ne tik dabartinė Lietuva, bet ir Baltarusija) ilgainiui pradėta vadinti Lietuva, o šiandien ją vadiname istorine Lietuva. XVI–XVIII a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |