Santrauka
Per susitikimą Dauguose patyrę ištarmę, jiedu esą rėkę ir raudoję, kaip du sužeisti hutai^13.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytautas ir Jogaila viešėjo Dauguose, kai sužinojo juos įžeidusį imperatoriaus sprendimą. | c-001 | |
| t-002 Tačiau lietuvių puolimas užstrigo ir Lietuvos kariuomenei pavyko tik išvaduoti Daugus bei Žąslius. | c-002 | |
| t-003 1919 m. balandžio 3-8 d. pietinė Lietuvos kariuomenės grupė turėjo užimti Daugus ir Varėną. | c-003 | |
| t-004 Lietuviams pavyko tik šiek tiek pasistūmėti į priekį, užimant Žaslius ir Daugus, tačiau pralaužti bolševikų pozicijų nepavyko. | c-004 | |
| t-005 1945 m. birželio 14 d. Varčios mūšis vyko Varčios miške tarp Alovės ir Daugų miestelio. | c-005 | |
| t-006 Vytautas Dauguose pastatė vieną iš maždaug 35 jam priskiriamų bažnyčių Lietuvos valstybės vietose. | c-006 | |
| t-007 Vytautas ir Jogaila buvo Dauguose, kai sužinojo juos įžeidusį sprendimą. | c-007 | |
| t-008 Slaptas sandėris buvo sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytautas ir Jogaila viešėjo Dauguose, kai sužinojo juos įžeidusį imperatoriaus sprendimą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Be to, jis neturėjo teisės tame krašte statyti pilių ir daryti sustiprinimų^2 ). Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir Jogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra virko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo girdėti. Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas suglaudė abi valstybes į bendrą kovą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau lietuvių puolimas užstrigo ir Lietuvos kariuomenei pavyko tik išvaduoti Daugus bei Žąslius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvos karinė vadovybė, atsižvelgdama į padėtį, mėgino suskubti pirma lenkų išvaryti bolševikus iš Vilniaus ir atsiimti Lietuvos sostinę. Tačiau lietu- vių puolimas užstrigo ir Lietuvos kariuo- menei pavyko tik išvaduoti Daugus bei Žąslius. Netrukus, 1919 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1919 m. balandžio 3-8 d. pietinė Lietuvos kariuomenės grupė turėjo užimti Daugus ir Varėną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviams pavyko tik šiek tiek pasistūmėti į priekį, užimant Žaslius ir Daugus, tačiau pralaužti bolševikų pozicijų nepavyko.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuviams pavyko tik šiek tiek pasistūmėti į priekį, užimant Žas- lius ir Daugus, tačiau pralaužti bolševikų pozicijų nepavyko. 1919 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1945 m. birželio 14 d. Varčios mūšis vyko Varčios miške tarp Alovės ir Daugų miestelio.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
DAINAVOS APYGARDA DIDZIOSIOS KOVOS APYGARDA
IVARCIOS MŪšIS 1945 m. birželio 14 d. Alytaus aps. Alytaus vls. Varčios miške, tarp Alovės ir Daugų mstl. partizanai susikovė su NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulku, kuris puolė Lietuvos kariuomenės ats. Itn. Adolfo Ramanausko vadovaujamą partizanų būrį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas Dauguose pastatė vieną iš maždaug 35 jam priskiriamų bažnyčių Lietuvos valstybės vietose.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Taip, pavyzdžiui, yra išlikusių ži nių, kad Vytautas pastatė apie 35 bažnyčias įvairiose Lietuvos valstybės vietose: Vilniuje katedrą (1399) ir šv. Onos bažnyčią,
118Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv. Pane lės paveikslas, žmonių laikomas stebuklingu), Sen. Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du bingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet. Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen varniuose, Veliuonoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas ir Jogaila buvo Dauguose, kai sužinojo juos įžeidusį sprendimą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir Jogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra virko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo girdėti. Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas suglaudė abi valstybes į bendrą kovą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Slaptas sandėris buvo sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku ris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |