Kitais \nmetais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An\ndriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė \ntikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.\n28\nTas sandėris buvo sudarytas slapta \ngirioje, prie dabartinių Daugų, Tra\nkų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip \nmanau (auf dem Felde Daudisken); \ntarp atvykusiųjų į tariamą medžiok\nlę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos \nkunigaikščių Vytauto ir Jono, bei \nVaidilos, ir didysis komtūras, ku\nris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
Kitais \nmetais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An\ndriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė \ntikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.\n28\nTas sandėris buvo sudarytas slapta \ngirioje, prie dabartinių Daugų, Tra\nkų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip \nmanau (auf dem Felde Daudisken); \ntarp atvykusiųjų į tariamą medžiok\nlę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos \nkunigaikščių Vytauto ir Jono, bei \nVaidilos, ir didysis komtūras, ku\nris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
Tokis imperatoriaus sprendimas, kuris kryžiuočiams daugiau pripažino, negu jie patys per paskutines derybas buvo užsiprašę, suerzino tiek Vytautą tiek Jogailą. Per susitikimą Dauguose patyrę ištarmę, jiedu esą rėkę ir raudoję, kaip du sužeisti hutai^13. Pus broliai tuojau į Vroclavą pasiuntė savo protestus, kuriuos ten ga beno savo politinę karjerą pradedąs Zbignievas Olesnickis.
Kai šį sprendimą sužinojo Vytautas ir\nJogaila, kurie tada viešėjo Dauguose, abu taip balsiai pra\nvirko, kad jų verksmas, kaip sako Dlugošas, iš tolo buvo\ngirdėti. Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas\nsuglaudė abi valstybes į bendrą kovą.
Lenkai stūmė į jų teritoriją įsiveržu- sius bolševikus ir neišvengiamai ėmė artėti prie Vilniaus. Lietuvos karinė vadovybė, atsižvelgdama į padėtį, mėgino suskubti pirma lenkų išvaryti bolševikus iš Vilniaus ir atsiimti Lietuvos sostinę. Tačiau lietu- vių puolimas užstrigo ir Lietuvos kariuo- menei pavyko tik išvaduoti Daugus bei Žąslius.