Santrauka
Plačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiš kai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai per siėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie neno rėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po liublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos. Ypač jų reikėjo ieškoti bendroje respublikoje poliublininiais amžiais.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Adolfas Šapoka daugiausia tyrinėjo poliublininius laikus ir nuo 1931 m. skelbė straipsnius periodikoje apie lietuvius po Liublino unijos. |
| t-002 Poliublininiais amžiais lietuvių istorikams lietuvių pėdsakų teko ieškoti bendroje respublikoje. |
| t-003 Pirmaisiais poliublininiais dešimtmečiais Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą ir gynė atskirą jos valstybinę sąmonę. |
| t-004 Poliublininiai laikai tapo laikotarpiu, kuriame istorikas ieškojo lietuvių ir nuo 1931 m. skelbė straipsnius periodikoje. |
| t-005 Kojalavičius, baigęs istoriją Žygimanto Augusto mirtimi, įtvirtino tradiciją iki T. Narbuto laikų nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos po Liublino unijos. |