Santrauka
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų veržimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1655 m. rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių Rusijos kariuomenė ir jos sąjungininkai kazokai užėmė Vilnių. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1655 m. rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių Rusijos kariuomenė ir jos sąjungininkai kazokai užėmė Vilnių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1654 m. rugpjūčio 12 d. ŠKLOVO MUSIS 125
v Vl o
c a)
o peri i
r
Puslapis 128
TVANAS
Lietuvos kariuomenė padėjo lenkams numalšinti 1648 m. kilusį Bogdano Chmelnickio vadovaujamą Ukrainos kazokų sukilimą, 1649 m. didysis etmonas Jonušas Radvila sumušė į Lietuvą įsi- veržusias sukilėlių pajėgas, 0 1651 m. užėmė ir sudegino Kijevą. Kazokų vadai supratę, kad patys ukrainiečiai neįstengs išsivaduoti iš Lenkijos valdžios, 1654 m. sudarė sąjungą su Maskva. Tais pa- čiais metais Rusija pasiuntė savo gausią kariuomenę į Lietuvą. Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver- žimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas užėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |