1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklope dinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Ko perniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsimini mus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti is torinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, pa rašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.
Pirmoji knygos dalis užbaigia ma 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir ben dra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pra tarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Tačiau jaučiu malonią pareigą prisipažinti sa vo skaitytojams, kam iš mokslo vyrų, rėmusių mane užsibrėžus šį tikslą, esu dėkingas. Tai buvęs Vilniaus Universiteto profeso rius, o dabar Kijeve vadovaujantis Teisės katedrai, Ignacas Dani la vičius, kuriam Lietuvos istorija ir teisės mokslas jau tiek skolin gi, mielai perleidęs man svarbius savo užrašus apie mažiau žinomas Vilniaus miesto privilegijas, vos tik jam pasisakiau keti nąs rašyti šio miesto istoriją. Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ig nacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias.
Pirmoji knygos dalis užbaigia ma 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir ben dra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pra tarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Tūkstančiui rinktinių anglų\n21\nTo įsidėmėtino žygio į Vilnių apra\nšymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų \nDziennik Wileński Nr. 1. Dabartinis \niš tiesų visiškai skiriasi nuo pirmes- \nniojo, kurio klaidas stengėmės ištai\nsyti, remdamiesi naujais, vėliau ap\ntiktais šaltiniais, būtent: F o i g t o \nnaujai išleistos Prūsijos istorijos T. V \nir pastabomis, kurias mums itin ge\nranoriškai pareiškė mokslininkas \nLietuvos istorijos žinovas Ignacas \nOnacevičius.
1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklope dinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Ko perniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsimini mus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti is torinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, pa rašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.