Autorius

Ignacas Onacevičius

13 teiginių12 įrašų5 ryšiai

Ignacas Onacevičius buvo Lietuvos istorijos tyrinėtojas ir Vilniaus universiteto profesorius, reikšmingai prisidėjęs prie istorinių šaltinių pažinimo bei sklaidos. Jo veikla siejosi su kruopščiu šaltinių ir literatūros tyrimu, kuriam daug dėmesio skyrė ir jo sekėjai universitete. Karaliaučiuje Onacevičius rinko istorinius dokumentus iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo ir apie istorijos mokslo būklę parašė Mykolui Balinskiui. Balinskis dėkojo jam už pagalbą dokumentais, o Onacevičiaus pastabomis rėmėsi taisydamas žygio į Vilnių aprašymą. Išskirtinis jo leidybinis darbas – 1823 m. Varšuvoje išleistas veikalas „Stepono Batoro valdymas“, parengtas pagal Albertrandžio rankraščius; taip pat jis perdavė Balinskiui istorijai tinkamų pastabų ir įdomių žinių.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vilniaus apgultis ir Kreivosiospilies sudeginimas (1390 m.rugsėjis-spalis)Kryžiuočių ordinasLietuviaiVilniusmetrikaIgnacas Onacevičius

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Būdas
  • M. Balinskis apibūdino Onacevičių kaip pasižymėjusį retai sutinkamu palankumu.
  • M. Balinskio veikalo pratarmėje, dėkojant už pagalbą Vilniaus istorijos darbui.
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Įgudęs Lietuvos istorijos žinovas, daug dėmesio skyręs istorijos šaltinių ir literatūros pažinimui.
  • Rinko istorinius dokumentus iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo Karaliaučiuje.
  • Suskirstė Lietuvos istoriją į epochas.
  • 1823 m. Varšuvoje išleido veikalą „Stepono Batoro valdymas“, paremtą Albertrandžio rankraščiais.
  • M. Balinskio apibūdinimas ir Zenono Ivinskio vertinimo perteikimas apie Onacevičių; XIX a. istorijos mokslo kontekstas.
  • Ignas Onacevičius vyko į Karaliaučių istorinių dokumentų rinkti ir apie istorijos mokslo būklę parašė M. Balinskiui.
  • Teodoro Narbuto veikale pateiktas teiginys apie Onacevičiaus Lietuvos istorijos periodizaciją.
  • M. Balinskio veikalo pastaba apie profesoriaus Onacevičiaus leidybinį darbą.
BendravimasŠaltinių nesutarimas
  • M. Balinskiui atidavė savo pastabas ir įdomias žinias, tinkamas Vilniaus istorijos darbui.
  • Mokslininkui M. Balinskiui geranoriškai pareiškė pastabas, kuriomis šis rėmėsi taisydamas žygio į Vilnių aprašymą.
  • M. Balinskio padėka veikalo pratarmėje; autorius Onacevičiaus pagalbą įvertino kaip ypač palankią.
  • M. Balinskio pasakojimas apie 1829 m. publikuoto aprašymo taisymą, remiantis naujesniais šaltiniais ir Onacevičiaus pastabomis.
Pareigos ir vaidmuo
  • Vilniaus universiteto profesorius.
  • Teodoro Narbuto aptariamas Onacevičius Lietuvos istorijos problemų svarstymų kontekste.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-012vidutinis

Ignotas Onacevičius buvo Vilniaus universiteto profesorius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Bene pirm ieji apie šias problem as viešai prabilo Dionizas Poška ir Ignotas O nacevičius. D. Poškos mintis jau aptarėm e kiek anksčiau ir kiek 54Kraszewski J. I. Wilno od początkovv jego do roku 1750. - T. I. - Wilno: nakladem i drukiem Jozefą Zawadzkiego, 1840. - S. XIV-XV. 57 kitame kontekste55, todėl šiandien kiek ilgiau sustokime prie Vilniaus universiteto profesoriaus I. Onacevičiaus svarstymų, juolab, kad vėliau visa tai jau privačiai jis pakartojo ir korespondencijoje T. N arbutui56
t-011vidutinis

Suprantama, ši orientacija ne staiga atsirado, ji iš augo iš studijų universitete, ypač sekant profeso rium Ignotu Onacevičium, kuris daug dėmesio skyrė šaltinių ir literatūros pažinimui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Kaip pastebėjo Zenonas Ivinskis, Daukanto laiškai, šiek tiek vėliau rašyti Teodorui Narbutui, „parodo jo neblogą orientaciją ano laiko Lietuvos istorijos moksle"1. Suprantama, ši orientacija ne staiga atsirado, ji išaugo iš studijų universitete, ypač sekant profesorium Ignotu Onacevičium, kuris daug dėmesio skyrė šaltinių ir literatūros pažinimui. Lyginant su kitais Daukanto istorijos veikalais, „Istorijoje Žemaitiškoje" išvardijama daugiausia panaudotų leidinių.
t-001vidutinis

Ignacas Onacevičius vyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.
t-003vidutinis

Ignacas Onacevičius Balinskiui perdavė pastabas ir žinias, tinkamas Vilniaus istorijos darbui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau jaučiu malonią pareigą prisipažinti savo skaitytojams, kam iš mokslo vyrų, rėmusių mane užsibrėžus šį tikslą, esu dėkingas. Tai buvęs Vilniaus Universiteto profesorius, o dabar Kijeve vadovaujantis Teisės katedrai, Ignacas Danila vičius, kuriam Lietuvos istorija ir teisės mokslas jau tiek skolingi, mielai perleidęs man svarbius savo užrašus apie mažiau žinomas Vilniaus miesto privilegijas, vos tik jam pasisakiau ketinąs rašyti šio miesto istoriją. Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ignacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias.
t-005vidutinis

Ignacas Onacevičius pateikė pastabų, kuriomis M. Balinskis rėmėsi taisydamas žygio į Vilnių aprašymą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tūkstančiui rinktinių anglų 21 To įsidėmėtino žygio į Vilnių aprašymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų Dziennik Wileński Nr. 1. Dabartinis iš tiesų visiškai skiriasi nuo pirmesniojo, kurio klaidas stengėmės ištaisyti, remdamiesi naujais, vėliau aptiktais šaltiniais, būtent: F o i g t o naujai išleistos Prūsijos istorijos T. V ir pastabomis, kurias mums itin geranoriškai pareiškė mokslininkas Lietuvos istorijos žinovas Ignacas Onacevičius.
t-006vidutinis

Ignas Onacevičius Karaliaučiuje rinko istorinius dokumentus iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.
t-007vidutinis

Profesorius Onacevičius 1823 m. Varšuvoje išleido Albertrandžio rankraščiais paremtą veikalą „Stepono Batoro valdymas“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vėliau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vyskupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iškilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundacijos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas", iš Albertrandžio rankraščių, rūpestingai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m. Il t.
Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 12 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—97
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—11