Ignacas Onacevičius

PDF 9

1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.

PDF 10

Pirmoji knygos dalis užbaigiama 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.

PDF 27

Tačiau jaučiu malonią pareigą prisipažinti savo skaitytojams, kam iš mokslo vyrų, rėmusių mane užsibrėžus šį tikslą, esu dėkingas. Tai buvęs Vilniaus Universiteto profesorius, o dabar Kijeve vadovaujantis Teisės katedrai, Ignacas Danila vičius, kuriam Lietuvos istorija ir teisės mokslas jau tiek skolingi, mielai perleidęs man svarbius savo užrašus apie mažiau žinomas Vilniaus miesto privilegijas, vos tik jam pasisakiau ketinąs rašyti šio miesto istoriją. Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ignacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias.

PDF 10

Pirmoji knygos dalis užbaigiama 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.

PDF 135

Tūkstančiui rinktinių anglų 21 To įsidėmėtino žygio į Vilnių aprašymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų Dziennik Wileński Nr. 1. Dabartinis iš tiesų visiškai skiriasi nuo pirmesniojo, kurio klaidas stengėmės ištaisyti, remdamiesi naujais, vėliau aptiktais šaltiniais, būtent: F o i g t o naujai išleistos Prūsijos istorijos T. V ir pastabomis, kurias mums itin geranoriškai pareiškė mokslininkas Lietuvos istorijos žinovas Ignacas Onacevičius.

PDF 9

1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.

PDF 307

Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vėliau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vyskupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iškilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundacijos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas", iš Albertrandžio rankraščių, rūpestingai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m. Il t.

PDF 27

Tai buvęs Vilniaus Universiteto profesorius, o dabar Kijeve vadovaujantis Teisės katedrai, Ignacas Danila vičius, kuriam Lietuvos istorija ir teisės mokslas jau tiek skolingi, mielai perleidęs man svarbius savo užrašus apie mažiau žinomas Vilniaus miesto privilegijas, vos tik jam pasisakiau ketinąs rašyti šio miesto istoriją. Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ignacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. Mokslininkui ir gerbiamam bičiuliui Mikalojui Malinovskiui dėkingas už galimybę lengviau prieiti prie neišpasakytai vertingų istorijos turtų, sudėtų Radvilų archyve Kardinalijoje, o išsamiomis ir visapusiškomis mokslo žiniomis pagarsėjęs Pranciškus Malevskis, senosios Lietuvos Metrikos padalinio, priskirto Senato Trečiajam departamentui, viršininkas, mano medžiagos rinkiniams iš minėtos Metrikos parūpino gausių išrašų apie Vilnių.

PDF 6

Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galėjo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“. Tuo metu susidomėjimas istorija buvo didelis, Vilniaus universitete dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius, Ignotas Onacevičius. Adomo Mickevičiaus draugai filomatai ir filaretai susirinkimuose diskutavo apie krašto praeitį, liaudies padavimus ir dainas, kuriose jie atsekdavo sustingusius praeities pėdsakus.

PDF 144

Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemutinės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, išsibėgiojo po visą kraštą36. Pats miestas tiesiog visai sunaikintas, Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, išskyrus mūrinę dalį, sudeginta; Aukštutinė tvirtovė pagaliau per daugybę išardų susilpninta; tiktai neįveikiamas Moskoževskis su dar ir Onacevičiaus pastabą, prie Hlebovičiaus Vytauto gyvenimo aprašymo. Prūsai savo nuostolius nurodo, esą tik 30 žmonių netekę, kas visiškai prieštarauja tikrovei.

PDF 4

Kaip pastebėjo Zenonas Ivinskis, Daukanto laiškai, šiek tiek vėliau rašyti Teodorui Narbutui, „parodo jo neblogą orientaciją ano laiko Lietuvos istorijos moksle"1. Suprantama, ši orientacija ne staiga atsirado, ji išaugo iš studijų universitete, ypač sekant profesorium Ignotu Onacevičium, kuris daug dėmesio skyrė šaltinių ir literatūros pažinimui. Lyginant su kitais Daukanto istorijos veikalais, „Istorijoje Žemaitiškoje" išvardijama daugiausia panaudotų leidinių.

PDF 56-57

Bene pirm ieji apie šias problem as viešai prabilo Dionizas Poška ir Ignotas O nacevičius. D. Poškos mintis jau aptarėm e kiek anksčiau ir kiek 54Kraszewski J. I. Wilno od początkovv jego do roku 1750. - T. I. - Wilno: nakladem i drukiem Jozefą Zawadzkiego, 1840. - S. XIV-XV. 57 kitame kontekste55, todėl šiandien kiek ilgiau sustokime prie Vilniaus universiteto profesoriaus I. Onacevičiaus svarstymų, juolab, kad vėliau visa tai jau privačiai jis pakartojo ir korespondencijoje T. N arbutui56

PDF 518

I. Onacevičius Lietuvos istoriją suskirstė į tokias epochas: