Santrauka
Visuomeninė veikla, domėjimasis karo eiga ir pokario sutvarkymo reikalais Vilniuje subūrė lietuvius į politikos centrą, nusivylusį tuo, jog nei Rusija, nei Vokietija nežada Lietuvai net autonomijos. Lietuva Paryžiuje turėjo aiškintis ir dėl vidaus politikos klausimų, atrėmė kaltinimus Lietuvos Tarybai dėl provokiškos politikos, pažadėjo plačią kultūrinę autonomiją žydams, tautinėms mažumoms, aiškinosi dėl numatomos žemės reformos. Rugsėjį Himansas dar pataisė planą lietuvių naudai – Vilniaus regionas jau nebesudarė kantono, o atitiko autonominio rajono statusą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Paryžiuje Lietuva pažadėjo plačią kultūrinę autonomiją žydams ir kitoms tautinėms mažumoms. |
| t-002 Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje susibūręs lietuvių politikos centras nusivylė, kad nei Rusija, nei Vokietija nežadėjo Lietuvai autonomijos. |
| t-003 Vilnijos kantono autonomijos svarstyme keltas klausimas, ar Varšuva nebūtų diktavusi vietos lenkams savo politikos. |
| t-004 1921 m. rugsėjį Himansas pataisė planą lietuvių naudai: Vilniaus regionas turėjo autonominio rajono, o ne kantono statusą. |
| t-005 Svarstydami Vilnijos autonomiją autoriai kėlė klausimą, ar lietuvių kalba galėjo tapti bent lygiateise su lenkų kalba Vilnijoje. |