Santrauka
Aukštaitija šiame veikale rodoma kaip ankstyvasis Lietuvos branduolio regionas. Platus Nemuno ir Neries baseinas sudarė Aukštaičių žemės pagrindą, pradinė Lietuva buvo tik jos dalis, o apie 1259 m. Aukštaitiją nusiaubė Burundajaus ir Danieliaus pajėgos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Platus Nemuno aukštupio ir vidurupio dešiniojo kranto kraštas bei beveik visas Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą. | c-001 | |
| t-006 Pradžioje Lietuva buvo tik dalis Aukštaičių žemės. | c-002 | |
| t-007 Apie 1259 m. Burundajaus ir Danieliaus pajėgos nusiaubė Aukštaitiją ir pasiekė Nalšėnų žemę. | c-003 | |
| t-008 Apie 1259 m. totorių chanas Burundajus drauge su Volinijos-Haličo Danieliumi nusiaubė Aukštaitiją. | c-004 | |
| t-009 Po to parašė jam dar kitą raš tą, kuriame labai gražiai išdėstė, kad Žemaitija ir Aukštaitija — tai dvi neatskiriamos Lietuvos dalys, tiktai žmonių vadina mos įvairiai dėl jų geografinės padėties; o taip pat ir Sūdavi ja su Jotvingija (Dzūkija) yra tokie. | c-005 | |
| t-010 Ipati jaus kronika yra užrašiusi, jog apie 1259 m. totorių chanas Burun dajus, drauge su Volinijos-Haličo Danielium nusiaubė Aukštaitiją. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Platus Nemuno aukštupio ir vidurupio dešiniojo kranto kraštas bei beveik visas Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ar Svierius, Kriavą, Geranainius jau rei kia laikyti pasienio juostomis, reikia dar aiškesnių įrodymų. Galima tačiau daryti išvadas, kad prieš įsikuriant Lietuvos valstybei, dre govičiai (būsimieji gudai) buvo pasiekę ne tik aukštutinį Nemuną ir jo šaltinius, bet ir dešinių prieupių Neries ir Beržūnės aukštupius. Šiaip jau platus Nemuno aukštupio-vidurupio dešinės kraštas ir beveik ištisai Neries baseinas su Šventąja sudarė Aukštaičių žemės pagrindą, nuo XI amž. rusų metraščiuose vadinamą «Litva».
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pradžioje Lietuva buvo tik dalis Aukštaičių žemės.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pradžioje Lietuva tėra buvusi tik dalis Aukštaičių žemės, kurios va karinė siena bus ėjusi žemiau Merkio žiočių, paties Nemuno viduru piu iki pat Kauno. Kaip šiaurinę ribą, už kurios toliau driekėsi Del tuvos žemė, sudarė Neris, taip pietuose toji senoji Lietuva baigėsi dešiniajame Merkio krante. Rytinės ribos tolimieji punktai buvo : arti Vilniaus Paneriai ir Rūdninkai (prie Merkio)^48.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie 1259 m. Burundajaus ir Danieliaus pajėgos nusiaubė Aukštaitiją ir pasiekė Nalšėnų žemę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar apie 1253 m. totorių invazijos pavojus baimino vokiečių ordiną Prūsuose. 1254 m. pradžioje buvo skelbiamas ordinui apginti prieš totorius kryžiaus karas^143. Tolimesni smūgiai totorių tačiau iš kri vičių plotų, t. y. būsimų gudų sričių buvo taikyti Lietuvai. Ipati jaus kronika yra užrašiusi, jog apie 1259 m. totorių chanas Burun dajus, drauge su Volinijos-Haličo Danielium nusiaubė Aukštaitiją. Jie buvo pasiekę Nalšėnų žemę^144.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie 1259 m. totorių chanas Burundajus drauge su Volinijos-Haličo Danieliumi nusiaubė Aukštaitiją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tolimesni smūgiai totorių tačiau iš kri vičių plotų, t. y. būsimų gudų sričių buvo taikyti Lietuvai. Ipati jaus kronika yra užrašiusi, jog apie 1259 m. totorių chanas Burun dajus, drauge su Volinijos-Haličo Danielium nusiaubė Aukštaitiją. Jie buvo pasiekę Nalšėnų žemę^144.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po to parašė jam dar kitą raš tą, kuriame labai gražiai išdėstė, kad Žemaitija ir Aukštaitija — tai dvi neatskiriamos Lietuvos dalys, tiktai žmonių vadina mos įvairiai dėl jų geografinės padėties; o taip pat ir Sūdavi ja su Jotvingija (Dzūkija) yra tokie.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Po to parašė jam dar kitą raš tą, kuriame labai gražiai išdėstė, kad Žemaitija ir Aukštaitija — tai dvi neatskiriamos Lietuvos dalys, tiktai žmonių vadina mos įvairiai dėl jų geografinės padėties; o taip pat ir Sūdavi ja su Jotvingija (Dzūkija) yra tokie lietuvių kraštai, dėl ku rių ir ginčo negali kilti; tad jei sprendimas nebus atmainytas, kol gyvas bus, nepalaikys su Zigmantu taikos^3 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ipati jaus kronika yra užrašiusi, jog apie 1259 m. totorių chanas Burun dajus, drauge su Volinijos-Haličo Danielium nusiaubė Aukštaitiją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ipati jaus kronika yra užrašiusi, jog apie 1259 m. totorių chanas Burun dajus, drauge su Volinijos-Haličo Danielium nusiaubė Aukštaitiją. Jie buvo pasiekę Nalšėnų žemę^144.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |