Santrauka
Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje susipažinta su kronikų rašymo tradicija, atsirado poreikis pažinti savo istoriją, perimtas ir Renesanso laikais Europoje paplitęs mitas apie valdovų kildinimą iš kito krašto. Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas formavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje plito kronikų rašymo tradicija ir mitas apie valdovų kilmę iš kito krašto. | c-001 | |
| t-002 Mykolas Lietuvis apie 1550 m. Vytauto laikų papročių griežtumą ir asketizmą priešpriešino savo meto išglebimui ir netvarkai. | c-002 | |
| t-003 Perimant Vakarų kultūros idėjas, LDK visuomenėje atsirado kronikų rašymo tradicija ir poreikis pažinti savo istoriją. | c-001 | |
| t-004 Mykolas Lietuvis Vytauto laikų papročių griežtumą ir asketizmą priešino savo meto visuomenės išglebimui ir netvarkai. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje plito kronikų rašymo tradicija ir mitas apie valdovų kilmę iš kito krašto.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra- dvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini- mas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu. Perimant Vakarų kultūros idėjas, visuomenėje susipažinta su kroni- kų rašymo tradicija, atsirado poreikis pažinti savo istoriją, perimtas ir Renesanso laikais Europoje paplitęs mitas apie valdovų kildinimą iš kito krašto.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Lietuvis apie 1550 m. Vytauto laikų papročių griežtumą ir asketizmą priešpriešino savo meto išglebimui ir netvarkai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas for- mavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Gies- mė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigoriz- mas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |