Santrauka
Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas. Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiškina Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Priėmę stačiatikių tikėjimą lietuvių kunigaikščiai kūrėsi Rusios žemėse, kurios buvo jungiamos prie Lietuvos valstybės. | c-001 | |
| t-002 Rusios žemėse lietuviai rado bažnytinę sistemą ir raštiją, kurių patys neturėjo. | c-002 | |
| t-003 Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, jų vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. | c-003 | |
| t-004 Vaišelga priėmė stačiatikių tikėjimą, o jo valdytas Naugardukas buvo jungiamas prie Lietuvos valstybės. | c-001 | |
| t-005 Senrusių žemėse lietuviai atrado bažnytinę sistemą ir raštiją, kurių patys neturėjo. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Priėmę stačiatikių tikėjimą lietuvių kunigaikščiai kūrėsi Rusios žemėse, kurios buvo jungiamos prie Lietuvos valstybės.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta- čiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima- sis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusios žemėse lietuviai rado bažnytinę sistemą ir raštiją, kurių patys neturėjo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pa- mažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, jų vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vieti- ninkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni- gaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |