Lietuvių kunigaikščių stačiatikybės priėmimas Rusios žemių valdyme
6 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas. Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiškina Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vietininkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę.
Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta- čiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima- sis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta- čiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima- sis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pa- mažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 39 Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vieti- ninkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni- gaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 39 Lietuva stačiatikiškos Rusios erdvėse Lietuvos valstybei užėmus senrusių žemes, tų žemių vieti- ninkais tapę lietuvių kunigaikščiai neretai priimdavo stačiatikybę. Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni- gaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.
Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pa- mažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją.