Joje įsikūrė ordino vietininkas — vaitas («Voigt») Mykolas Küch meisteris. Dubysos pakraščius ištyrinėjus, naujoji lietuviš kai pramokusio Küchmeisterio sostinė ir krašto administracijos centras buvo pastatytas prie Dubysos žiočių (kur 1336 m. buvo stovėjęs Marienburgas), arti Nemuno dešinio įtako Armenos^42.
1407 m. buvo atstatytas ir Friedeburgas^41. Svarbiausia kryžiuočių tvir tovė Žemaičiuose buvo 1407 baigta statyti Dubysos pilis Dobesin burg (Tobisburg). Dubysos pakraščius ištyrinėjus, naujoji lietuviš kai pramokusio Küchmeisterio sostinė ir krašto administracijos centras buvo pastatytas prie Dubysos žiočių (kur 1336 m. buvo stovėjęs Marienburgas), arti Nemuno dešinio įtako Armenos^42.
Kita pilis, 1400 pastatyta tiksliai nenustatomoje vie toje (arti prie Dubysos), buvo pavadinta « Friedeburg »^19. Joje įsikūrė ordino vietininkas — vaitas («Voigt») Mykolas Küch meisteris. Bet Žemaičius ordinui teteko valdyti vos pusantrų metų.
Po to Kauno\nsaloje buvo sušauktas Žemaitijos sienų reikalu suvažiavimas,\n(1413), kuriame, neskaitant Vytauto ir Makro, dalyvavo dar\nJogaila, Ordino pasiuntinys Mykolas Küchmeisteris, lietuvių ir\nlenkų bajorai, Ordino riteriai. Ordino pasiuntinys įteikė Mak\nrui reikalavimą, kad jis priverstų Vytautą sugriauti atnaujintą\nVeliuoną, kuri esanti Ordino žemėje ir atiduoti kryžiuočiams\nvisas Nemuno ir Nevėžio krantuose Vytauto pastatytas pilis^4 ).
Vieną ordino pilį prie Nevėžio padėjo pastatyti pats Vytautas^18. Kita pilis, 1400 pastatyta tiksliai nenustatomoje vie toje (arti prie Dubysos), buvo pavadinta « Friedeburg »^19. Joje įsikūrė ordino vietininkas — vaitas («Voigt») Mykolas Küch meisteris.