Žodis ir formos
Personalinė unija šiame veikale aiškinama kaip dviejų atskirų valstybių ryšys, kai jos turi bendrą valdovą.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: Lietuvos ir Lenkijos santykių istorija
- datos:
- 1499 m.
- 1501 m.
- 1569 m.
Reikšmė iš konteksto
Sąvoka apibūdina tokią politinę jungtį, kurioje valstybės išlieka atskiros, nors jas valdo tas pats valdovas. Ji priešpriešinama realinei unijai ir vienos jungtinės valstybės modeliui.
Vartojimas
Terminas vartojamas aptariant Lietuvos ir Lenkijos santykių formą nuo Melniko susitarimo interpretacijos iki Liublino unijos pobūdžio.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Melniko susitarimu buvo norima įkurti vieną jungtinę valstybę su bendru seimu, valdovu, apsauga ir pinigais. | c-001 | |
| t-006 Lietuviai reikalavo savotiškos personalinės unijos, kurioje renkant valdovą būtų skaitomasi su dviem sostais. | c-003 | |
| t-007 Liublino aktu susidariusi valstybių jungtis nebuvo visiškas abiejų valstybių suliejimas į vieną. | c-002 c-004 | |
| t-008 Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nulemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą. | c-005 | |
| t-009 Su nedidelėmis išimtimis Lietuva, valdyta tų pačių valdovų (personalinė unija) kaip ir Lenkija, nors valstybės buvo atskiros. | c-006 | |
| t-010 Konstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba nervingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai sujungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija. | c-007 | |
| t-011 Abidvi pusės sutiko turėti bendrą valdovą; jos skyrėsi tik dėl formalumų, iš kurių turėjo išeiti, ar jos liks tik personalinėje unijoje ar pereis į realinę. | c-008 | |
| t-012 Savotiškos personalinės unijos reikalavo lietuviai. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Melniko susitarimu buvo norima įkurti vieną jungtinę valstybę su bendru seimu, valdovu, apsauga ir pinigais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lenkų reikalaujami, jie sutiko pasirašyti naują aktą, normuojantį Lietuvos ir Lenkijos santykius; juo turėjo įvykti tikroji valstybių unija. Naują susitarimą patvirtino trys doku- mentai: tame pačiame Petrakavos seime lenkai ir lietuvių de- legatai susikeitė dokumentais, o kiek vėliau Melnike tą susita- rimą atskiru dokumentu patvirtino Aleksandras. Šiuo susita- rimu buvo norima įkurti viena jungtinė valstybė, kuri turė- tų bendrą seimą, bendrai vienoje vietoje rinktąjį valdovą, bendrą apsaugą ir bendrus pinigus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Liublino aktu susidariusi valstybių jungtis nebuvo visiškas abiejų valstybių suliejimas į vieną.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
ir buvo kreipiama į susitarimą dėl bendro valdovo. Abidvi pusės sutiko turėti bendrą valdovą; jos skyrėsi tik dėl forma- lumų, iš kurių turėjo išeiti, ar jos liks tik personalinėje unijoje ar pereis į realinę. Savotiškos personalinės unijos reikalavo lie- tuviai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviai reikalavo savotiškos personalinės unijos, kurioje renkant valdovą būtų skaitomasi su dviem sostais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Abidvi pusės sutiko turėti bendrą valdovą; jos skyrėsi tik dėl forma- lumų, iš kurių turėjo išeiti, ar jos liks tik personalinėje unijoje ar pereis į realinę. Savotiškos personalinės unijos reikalavo lie- tuviai. Būtent jie reikalavo, kad kartu renkant valdovą būtų skaitomasi su dviem sostais, o lenkai reikalavo, kad būtų skai- tomasi tik su vienu dviejų jungtinių valstybių sostu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Liublino aktu susidariusi valstybių jungtis nebuvo visiškas abiejų valstybių suliejimas į vieną.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Įstatymą priimant tebuvo kartu balsuojama. Tuo būdu jungtinės valstybės tik viena kitą prižiūrėjo, kad viena nepriimtų nieko nenaudingo kitai. Apskritai, Liublino aktu abi valstybės nebuvo sulietos į vieną, nors tas valstybių junginys ir buvo vadinamas „abiejų tautų Respublika”.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nulemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu- lemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą. Tokią Lietuvai nepalankią sutartį vertė sudaryti ypač įnirtingi vokie- čių puolimai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Su nedidelėmis išimtimis Lietuva, valdyta tų pačių valdovų (personalinė unija) kaip ir Lenkija, nors valstybės buvo atskiros.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Epochos pobūdį lėmė Lietuvos suartėjimas su Lenkija. Su nedidelėmis išimtimis Lietuva, valdyta tų pačių valdovų (personalinė unija) kaip ir Lenkija, nors valstybės buvo atskiros. Lenkijos ir Lietuvos sostuose sė- dėjo lietuviškos kilmės Jogailaičių dinastija (iki 1572 m.), XV a. pabaigo- je–XVI a. pradžioje užėmusi taip pat Čekijos ir Vengrijos sostus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Konstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba nervingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai sujungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Konstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba ner- vingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai su- jungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija. Lietuvos Ta- rybos konservatoriai ir monarchistai 1918 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Abidvi pusės sutiko turėti bendrą valdovą; jos skyrėsi tik dėl formalumų, iš kurių turėjo išeiti, ar jos liks tik personalinėje unijoje ar pereis į realinę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Abidvi pusės sutiko turėti bendrą valdovą; jos skyrėsi tik dėl forma- lumų, iš kurių turėjo išeiti, ar jos liks tik personalinėje unijoje ar pereis į realinę. Savotiškos personalinės unijos reikalavo lie- tuviai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Savotiškos personalinės unijos reikalavo lietuviai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Savotiškos personalinės unijos reikalavo lie- tuviai. Būtent jie reikalavo, kad kartu renkant valdovą būtų skaitomasi su dviem sostais, o lenkai reikalavo, kad būtų skai- tomasi tik su vienu dviejų jungtinių valstybių sostu. Darant uniją, laimėjo lenkai, tačiau gyvenime lietu- viai laikėsi savo nusistatymo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |