Santrauka
Tuo tarpu Mažojoje Lietuvoje ilgą laiką svetimieji buvo tik ponai, o kolonistų daugiau buvo prigabenta tik XVIII amž.; pagaliau pati germanizacijos politika M. Vokietėjimas ir vokietinimas nebuvo visą laiką vienodas ir XIX amž., — būtent pirmoje to amžiaus pusėje karštai rūpinosi vokietinimu tik patys Mažosios Lietuvos vokiečiai, o antrojoje pusėje to ėmėsi ir pati centro valdžia.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Mažojoje Lietuvoje germanizacijos politika sustiprėjo tik XIX a. pabaigoje ir nespėjo suvokietinti visų lietuvių. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mažojoje Lietuvoje germanizacijos politika sustiprėjo tik XIX a. pabaigoje ir nespėjo suvokietinti visų lietuvių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Beje, už M. Lietuvos ribų lietuvių (t. y. vad. prūsų) nuo XVI amž. jau beveik nebesutinkame, o M. Lietuvoje lietuviai tebe- gyvena dar ir dabar. Taip atsitiko dėl to, kad ten labai anksti buvo privežta vokiečių kolonistų, ir visi lietuviai suvokietėjo. Tuo tarpu Mažojoje Lietuvoje ilgą laiką svetimieji buvo tik ponai, o kolonistų daugiau buvo prigabenta tik XVIII amž.; pagaliau pati germanizacijos politika M. Lietuvoj tesustiprėjo tik į XIX amž. galą, todėl nė nespėjo čia suvirškinti visų lietuvių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |