Santrauka
Krikščioniškasis mentalitetas įsigali bent jau tarp visuomenės elito (antemurale christianitatis – krikščionybės forposto – idėja nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą), susiformuoja bajorų tauta, turinti istorinę savimonę ir kilmės kroniką. Kronikos autoriui tauta – tik kilmingieji krašto gyventojai.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Susiformavusi bajorų tauta turėjo istorinę savimonę ir kilmės kroniką. | c-001 | |
| t-002 Politinės lietuvių tautos pagrindinis požymis buvo priklausymas kilmingiesiems LDK gyventojams. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Susiformavusi bajorų tauta turėjo istorinę savimonę ir kilmės kroniką.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Krikščioniškasis men- talitetas įsigali bent jau tarp visuomenės elito (antemurale christianita- tis – krikščionybės forposto – idėja nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą), susiformuoja bajorų tauta, turinti istorinę savimonę ir kilmės kroniką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Politinės lietuvių tautos pagrindinis požymis buvo priklausymas kilmingiesiems LDK gyventojams.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Legendoje nekeliama ir kal- bos problema: tuo metu kalba nebuvo svarbiausias tautos bruožas, nes tada egzistavo ne etninė, bet politinė lietuvių tauta, kurios pagrindinis požymis – priklausymas kilmingiesiems LDK gyventojams. Būtent šių žmonių kilmė ir istorija pasakojama Lietuvos metraščiuose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |