Santrauka

Daugiausia šaudė iš lietuvių sudarytos dvi specialios zonderkomandos – Ypatingasis SD būrys Vilniuje (Paneriuose) ir Heinricho Hamano (Heinrich Hamann) „skrajojantis būrys“, kelis kartus per savaitę vykdavęs į provincijos vietoves ir ten šaudęs (jo pagrindą.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Paneriuose veikęs Ypatingasis SD būrys buvo viena iš dviejų lietuvių zonderkomandų, daugiausia vykdžiusių šaudymus.c-001
t-002 Sapiegų pajėgos iš Vilniaus apylinkių pro Panerius ir Vokę išžygiavo Valkininkų kryptimi.c-002
t-003 1390 m. Vladislovo Jogailos privilegijoje Vilniaus kapitulai buvo dovanojami Paneriai.c-003
t-004 Panerių pavadinimas siejamas su Neries vardu ir žodžiu „Panerta“.c-004
t-005 Vilija buvo vadinama Nerimi kaimuose, priklausiusiuose Zubiškių palivarkui ir Paneriams Trakų apskrityje.c-005
t-006 Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, šiandien priklausančiuose Vilniaus kapitulai.c-006
t-007 Perkėlimai plaustais per Vilijos upę buvo uždrausti tarp Verkių kaimo ir Panerių kaimo.c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Paneriuose veikęs Ypatingasis SD būrys buvo viena iš dviejų lietuvių zonderkomandų, daugiausia vykdžiusių šaudymus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Daugiausia šaudė iš lietuvių sudarytos dvi specialios zonderkomandos – Ypatingasis SD būrys Vilniuje (Paneriuose) ir Heinricho Hamano (Heinrich Hamann) „skrajojantis būrys“, kelis kartus per savaitę vykdavęs į provincijos vieto- ves ir ten šaudęs (jo pagrindą ir sudarė 3-ioji TDA Kauno bataliono kuo- pa).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Sapiegų pajėgos iš Vilniaus apylinkių pro Panerius ir Vokę išžygiavo Valkininkų kryptimi.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Sapiegų pajėgos

Kitą dieną iš Vilniaus, kurio apylinkėse

ir buvo sutelktos, pro Panerius ir Vokę Valkininkų kryptimi išžygiavo Sapiegų pajėgos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: 1390 m. Vladislovo Jogailos privilegijoje Vilniaus kapitulai buvo dovanojami Paneriai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo­ gailos duotoje privilegijoje, kuria do­ vanojami Paneriai, Vilija yra pava­ dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už­ kardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai kurie mūsų senieji autoriai taip pat rašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Panerių pavadinimas siejamas su Neries vardu ir žodžiu „Panerta“.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anksčiau kitaip buvo vadinama arba turėjo ir kitą vardą - Neris, nuo to rasi, kad glū­ dėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia, kad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi - lietuviškai - Panerta, nuo ko ją supantys kalnai ir mūsų laikais vadinami Paneriais. Upė Nerige, dažnai minima senovi­ niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Vilija buvo vadinama Nerimi kaimuose, priklausiusiuose Zubiškių palivarkui ir Paneriams Trakų apskrityje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar iki šiol lietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos upės pakrantėse, žemiau Vilniaus, vadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad taip Vilija yra vadinama kaimuose, priklausančiuose Zubiškių palivar­ kui ir Paneriams Trakų apskrityje. Aukščiau Vilniaus Vilija, regis, kito vardo neturi.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, šiandien priklausančiuose Vilniaus kapitulai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, šiandien priklausančiuose Vilniaus kapitulai. Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu­ vo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama­ me Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Perkėlimai plaustais per Vilijos upę buvo uždrausti tarp Verkių kaimo ir Panerių kaimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi­ namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai­ mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž­ nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken­ kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo­ kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai