Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Pirmoje rezoliucijos dalyje tautų apsisprendimo teisės pagrindu ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami visi buvę valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Parengus abiem pusėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė naują rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su.
Patikrinti teiginiai
1918 m. vasario 16 d. Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.
Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų
Prancūzija Georges'o B. Clemenceau rašte aiškino, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos nepažeidė tautų apsisprendimo principo.
Prancūzija Žoržo B. Klemanso \n(Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai \nnepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada \nbuvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į \njūrą.
Rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
va yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami
Dvi lietuvių politinės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai.
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
1917 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą. Pirmoje rezoliucijos dalyje tautų apsisprendimo teisės pagrin- du ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietu- va yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami visi buvę valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų).
Radikalioji ir konservatyvioji lietuvių politinės visuomenės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui.
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 6 | 6 |