Santrauka
Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Pirmoje rezoliucijos dalyje tautų apsisprendimo teisės pagrindu ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami visi buvę valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Parengus abiem pusėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė naują rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1918 m. vasario 16 d. Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. |
| t-002 Prancūzija Georges'o B. Clemenceau rašte aiškino, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos nepažeidė tautų apsisprendimo principo. |
| t-003 Rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi. |
| t-004 Radikalioji ir konservatyvioji lietuvių politinės visuomenės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui. |
| t-005 Prancūzija Georges'o B. Clemenceau rašte aiškino, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos nepažeidė tautų apsisprendimo principo. |
| t-006 Dvi lietuvių politinės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai. |
| t-007 1917 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi. |