Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–7 iš 7 rodomų įrašų
1918 m. vasario 16 d. Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.
PDF 135
Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų
Prancūzija Georges'o B. Clemenceau rašte aiškino, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos nepažeidė tautų apsisprendimo principo.
PDF 140
Prancūzija Žoržo B. Klemanso \n(Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai \nnepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada \nbuvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į \njūrą.
Rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
PDF 135
va yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami
Radikalioji ir konservatyvioji lietuvių politinės visuomenės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui.
PDF 131
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
Dvi lietuvių politinės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai.
PDF 131
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
1917 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
PDF 135
Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą. Pirmoje rezoliucijos dalyje tautų apsisprendimo teisės pagrin- du ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietu- va yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami visi buvę valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131
kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno,