Santrauka
Mykolas Balinskis buvo XIX a. istorikas ir autorius, siejamas su dvitome „Vilniaus miesto istorija“, pirmą kartą lietuviškai išleista 2007 m. Jo darbai apėmė Vilniaus akademijos istoriją, „Senovės Lenkiją“, biografijas, istorinius leidinius ir publicistiką. „Vilniaus miesto istorijos“ rengimas rėmėsi kronikomis, archyviniais rankraščiais, dokumentų paieška ir pagalbininkų teikta medžiaga.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIX a. istorikas; 1836-1837 m. Vilniaus miesto istorijos leidimo kontekstas.
- datos: 1794^1864; 1825 m.; 1836 m.; 1836-1837 m.; 2007 m.
- periodas: naujieji_laikai
- amziai: XIX
- date_start: 1794
- date_end: 1864
Darbai
- „Vilniaus miesto istorija“ / „Historya Miasta Wilna“.
- „Vilniaus akademijos istorija“.
- „Senovės Lenkija“.
- A. ir J. Sniadeckių biografijos ir darbų rinktinės.
- Darbas apie Barboros Radvilaitės gyvenimą.
- „Lenkijos istorija“.
- „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“.
- „Opisanie Statyst. Wilna“.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Balinskis paliko istorinių darbų ir apybraižų, tarp jų „Vilniaus akademijos istoriją“ ir su Tadu Lipinskiu parengtą „Senovės Lenkiją“. | c-002 | |
| t-005 Balinskis apibūdintas kaip kruopštus istorikas, vengdavęs rašyti be faktografinės bazės. | c-004 | |
| t-006 Balinskis Vilniaus miesto istorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 m. pradžioje ir svarstė trijų ar keturių tomų veikalą. | c-003 | |
| t-007 Pirmoji M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijos“ dalis pasirodė 1836 m. | c-005 | |
| t-008 Balinskis dėkojo Ignui Danilavičiui, Ignui Onacevičiui ir Pranciškui Malevskiui už istorinę dokumentinę pagalbą. | c-006 | |
| t-009 Balinskis buvo vienas iš „Biblioteka Warszawska“ steigėjų, rašė biografijas, istorinius veikalus ir rengė Mikalojaus Koperniko raštus bei kronikas. | c-001 | |
| t-010 Mykolo Balinskio publicistikai priskiriami „Gazeta Warszawska“ spausdinti „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“. | c-008 | |
| t-013 Mykolo Balinskio „Vilniaus miesto istorijos“ 2007 m. lietuviškas leidimas verstas iš 1836–1837 m. Vilniuje spausdinto „Historya Miasta Wilna“. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Balinskio leidybinė, biografinė ir istorinių tekstų rengimo veikla.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Neturėdamas pakankamai pragy venimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą. Šie vie nuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo moks linės veiklos laikotarpis. 1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklope dinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Ko perniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsimini mus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Įvado pastraipa tiesiogiai išvardija Balinskio leidybinę ir autorinę veiklą. |
Santrauka: Balinskio dokumentų rinkimas ir svarbiausi istorijos darbai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Čia jis kurį laiką dirbo Edukacinėje teismo ko misijoje, aktyviai bendradarbiavo Vilniaus periodinėje spaudo je rašydamas švietėjiško - pažintinio pobūdžio straipsnius ir fel jetonus. Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis pa liko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraš čiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam ap rašymui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Pastraipa tiesiogiai apibūdina istorinių dokumentų rinkimą ir įvardija darbus. |
Santrauka: Pirmojo „Vilniaus miesto istorijos“ tomo rašymo pabaiga ir numatyta apimtis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiame darbe suregistruoti LDK miestai ir miesteliai, jų geografinė padėtis, trumpa istorinė apžvalga. Laiške Joachi mui Leleveliui M. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto is torijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje. Į J. Lele velio skatinimą parašyti daugiatomę miesto istoriją atsakė manąs parašyti „tris, o gal keturis tomus”4. Tačiau vis nauji dokumen tai vertė tolydžio perrašinėti ir taisyti rankraščio tekstą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai nurodo rašymo laiką ir planuojamą tomo skaičių. |
Santrauka: Balinskio istoriko darbo vertinimas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Gimęs Lenkijos-Lie tuvos valstybės žlugimo išvakarėse, kai Tadas Kosciuška bevil tiškai mėgino gelbėti šalį nuo godžių kaimyninių valstybių kės lų, M. Balinskis, kaip ir tūkstančiai jo bendraamžių, jaunųjų bajoriškų atžalų, buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlu gimo liudininkas, miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Lenkų ir lietuvių istoriografijoje M. Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. M. Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, kitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės ba zės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį. Jis nebuvo toks puikus stilistas, kaip Juozapas Ignas Kraševskis, kuris be veik tuo pat metu rašė savo Vilniaus miesto istoriją.
| teiginio_tipas | vertinimas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Tai įvado autoriaus vertinimas, tiesiogiai priskirtas Balinskiui. |
Santrauka: Pirmosios „Vilniaus miesto istorijos“ dalies pasirodymas 1836 m.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody mą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis. Lie tuvos visuomenė tiesiog alsavo praeitimi: istorikų darbai buvo aptarinėjami bajorų pobūviuose, buvo kaupiamos privačios ar cheologinių radinių ir meno kolekcijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Pastraipa pateikia leidybos seką ir datą pagal ankstesnį 1835 m. paminėjimą. |
Santrauka: Balinskio padėka už istorinius dokumentus ir išrašus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pirmoji knygos dalis užbaigia ma 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir ben dra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pra tarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos. P. Malev- skis buvo Lietuvos Metrikos padalinio prie Senato Trečiojo De partamento vadovas ir tiesioginis istoriko S. Daukanto viršinin kas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai įvardija padėkos objektus ir asmenis. |
Santrauka: Mykolo Balinskio „Vilniaus miesto istorijos“ 2007 m. lietuviškas leidimas verstas iš 1836–1837 m. Vilniuje spausdinto „Historya Miasta Wilna“.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
UDK 947.45 Ba237 Versta iš Michała Balińskiego History a Miasta Wilna Wilno. Drukiem Antoniego Marcinowskiego, 1836-1837 Knygos leidimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Knyga išleista Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai parėmus Redaktorė Skirmantė Ramanauskaitė Knygos dailininkas Romas Dubonis ISBN 978-5-417-00907-5 © Vertimas į lietuvių kalbą, Ona Slavėnaitė, 2007 © Vertimas į lietuvių kalbą, Irena Katilienė, 2007 © Vertimas į lietuvių kalbą, Jūratė Dalia Baronienė, 2007 © Romas Dubonis, apipavidalinimas, 2007 © MINTIS, 2007
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Leidybinė eilutė tiesiogiai nurodo originalą ir spaudos metus. |
Santrauka: Mykolo Balinskio publicistikai priskiriami „Gazeta Warszawska“ spausdinti „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
užrašais ir asmeninėmis pastabomis, už ką jiems kuo nuošir džiausiai dėkojame”12. Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai apibūdina Balinskio publicistinius tekstus laikraštyje Gazeta Warszawska. |
Ryšiai
Susiję objektai
- 1830-1831 m. sukilimas
- Abiejų Tautų Respublika
- Istorikų darbų aptarinėjimas bajorų pobūviuose ir privačių kolekcijų kaupimas
- Istorinis-geografinis tautos supratimas
- Lenkai
- Lietuviai
- Lietuvos socialinio ir kultūrinio gyvenimo aptarimas periodikoje
- Ložė Uolusis Lietuvis
- Vilniaus archeologijos komisija
- Vilniaus sukilimo centrinis komitetas
- locus geni
- metrika
- miera
- Šubravcų draugija
- Šubravcų narių pasivadinimas senovės lietuvių dievybių vardais
- Bajorai
- Visuomenės būklės ir reformų aptarimas draugijose, salonuose ir vakaruose