Mykolas Balinskis buvo XIX a. istorikas ir autorius, siejamas su dvitome „Vilniaus miesto istorija“, pirmą kartą lietuviškai išleista 2007 m. Jo darbai apėmė Vilniaus akademijos istoriją, „Senovės Lenkiją“, biografijas, istorinius leidinius ir publicistiką. „Vilniaus miesto istorijos“ rengimas rėmėsi kronikomis, archyviniais rankraščiais, dokumentų paieška ir pagalbininkų teikta medžiaga.
Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis pa liko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraš čiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam ap rašymui.
Gimęs Lenkijos-Lie tuvos valstybės žlugimo išvakarėse, kai Tadas Kosciuška bevil tiškai mėgino gelbėti šalį nuo godžių kaimyninių valstybių kės lų, M. Balinskis, kaip ir tūkstančiai jo bendraamžių, jaunųjų bajoriškų atžalų, buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlu gimo liudininkas, miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Lenkų ir lietuvių istoriografijoje M. Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. M. Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, kitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės ba zės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį.
Šiame darbe suregistruoti LDK miestai ir miesteliai, jų geografinė padėtis, trumpa istorinė apžvalga. Laiške Joachi mui Leleveliui M. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto is torijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje. Į J. Lele velio skatinimą parašyti daugiatomę miesto istoriją atsakė manąs parašyti „tris, o gal keturis tomus"4.
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody mą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.
Pirmoji knygos dalis užbaigia ma 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir ben dra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pra tarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Šie vie nuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo moks linės veiklos laikotarpis. 1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklope dinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Ko perniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsimini mus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.