Balinskis paliko istorinių darbų ir apybraižų, tarp jų „Vilniaus akademijos istoriją“ ir su Tadu Lipinskiu parengtą „Senovės Lenkiją“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 8
Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus. M. Balinskis paliko nemažai istorinių darbų ir apybraižų, dalis jų - rankraščiuose. Bene garsiausias istoriko darbas - tai Vilniaus akademijos istorija ir kartu su Tadu Lipinskiu parengti Senovės Lenkijos trys tomai, kurių vienas skirtas LDK istoriniam topografiniam aprašymui.
Vytautas Berenis apibūdino Mykolą Balinskį kaip kruopštų, pedantišką istoriką, vengusį rašyti be faktografinės bazės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 5
Gimęs Lenkijos-Lietuvos valstybės žlugimo išvakarėse, kai Tadas Kosciuška beviltiškai mėgino gelbėti šalį nuo godžių kaimyninių valstybių kėslų, M. Balinskis, kaip ir tūkstančiai jo bendraamžių, jaunųjų bajoriškų atžalų, buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas, miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Lenkų ir lietuvių istoriografijoje M. Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. M. Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, kitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės bazės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį.
Balinskis Vilniaus miesto istorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 m. pradžioje ir svarstė trijų ar keturių tomų veikalą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 8
Šiame darbe suregistruoti LDK miestai ir miesteliai, jų geografinė padėtis, trumpa istorinė apžvalga. Laiške Joachimui Leleveliui M. Balinskis prisipažįsta, kad Vilniaus miesto istorijos pirmąjį tomą baigė rašyti 1825 metų pradžioje. Į J. Lelevelio skatinimą parašyti daugiatomę miesto istoriją atsakė manąs parašyti „tris, o gal keturis tomus"4.
Pirmoji M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijos“ dalis pasirodė 1836 m.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis.
Balinskis dėkojo Ignui Danilavičiui, Ignui Onacevičiui ir Pranciškui Malevskiui už istorinę dokumentinę pagalbą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 10
Pirmoji knygos dalis užbaigiama 1430 m. - Vytauto Didžiojo mirtimi. Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Balinskis buvo vienas iš „Biblioteka Warszawska“ steigėjų, rašė biografijas, istorinius veikalus ir rengė Mikalojaus Koperniko raštus bei kronikas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Šie vienuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo mokslinės veiklos laikotarpis. 1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklopedinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.
Balinskio publicistikai priskiriami „Laiškai nuo Kražantės upės kranto“, spausdinti „Gazeta Warszawska“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
užrašais ir asmeninėmis pastabomis, už ką jiems kuo nuoširdžiausiai dėkojame"12. Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai vertingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje.
Mykolo Balinskio „Vilniaus miesto istorijos“ lietuviškas leidimas verstas iš 1836-1837 m. Vilniuje spausdinto leidinio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 4
UDK 947.45 Ba237 Versta iš Michała Balińskiego History a Miasta Wilna Wilno. Drukiem Antoniego Marcinowskiego, 1836-1837 Knygos leidimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Knyga išleista Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai parėmus Redaktorė Skirmantė Ramanauskaitė Knygos dailininkas Romas Dubonis ISBN 978-5-417-00907-5 © Vertimas į lietuvių kalbą, Ona Slavėnaitė, 2007 © Vertimas į lietuvių kalbą, Irena Katilienė, 2007 © Vertimas į lietuvių kalbą, Jūratė Dalia Baronienė, 2007 © Romas Dubonis, apipavidalinimas,
Balinskis siejamas su „Opisanie Statyst. Wilna“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53
Sūnėnų tvirtas laidavimo žodis ir gudriai pareikštas noras eiti į derybas kovose pražilusį Kęstutį taip suklaidino, jog pats su Vytautu atvyko į priešo vienas vėliau buvo Trakų vaivada, o jo sūnus - Jonas Hanulaitis - Lietuvos vėliavininkas; pastarasis Žygimanto Kęstutaičio laikais pasižymėjo mūšyje prie Pabaisko, iš jo paėjo vadinami Daugėlos (nes jis po šios pergalės buvo lietuviškai pramintas Dauggalis - galingas, didis. Žr. B a 1 i n s k i o Opisanie Statyst. Wilna, 1. 177.
Mykolui Balinskiui priskiriama dalies anonimiškų straipsnių, kritikavusių Narbuto „Mažesniuosius istorijos raštus“, autorystė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 59
Šių „laiškų“ dauguma buvo skirta 1856 metais pasirodžiusių T. Narbuto „Mažesniųjų istorijos raštų“ kritikai26. Straipsnių, beje, ir anonimiškų, autorystė buvo išaiškinta-jie priskiriami istoriko, publicisto Mykolo Balinskio plunksnai. Vadinasi, jis galėjo būti ir anoniminės „Lietuvių mitologijos“ recenzijos autorius.
Mykolui Balinskiui priskiriami straipsniai, kurių dauguma kritikavo 1856 m. T. Narbuto „Mažesniuosius istorinius raštus“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 449
4 4 0 ## Puslapis 450 metus buvo spausdinamas „Gazeta Warszawska“ puslapiuose1. Šių „laiškų“ dauguma buvo skirta 1856 metais pasirodžiusių T. Narbuto „Mažesniųjų istorinių raštų“ kritikai2. Straipsnių, beje, ir anonimiškų, autorystė buvo išaiškinta — jie priskiriami istoriko, publicisto Mykolo Balinskio plunksnai.
Mykolas Balinskis galėjo būti anoniminės „Lietuvių mitologijos“ recenzijos autorius, bet citatoje ši autorystė pateikiama tik kaip hipotezė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 449-450
Vadinasi, jis galėjo būti ir anoniminės „Lietuvių mitologijos“ recenzijos autorius. Bet tai tik hipotezė, rašinys galėjo būti ir kolektyvinio darbo vaisius. Vis dėlto reikėtų manyti, kad „Lietuvių mitologijos“ recenzentas nebuvo vienas iš artimiausių T. Narbuto bičiulių.
1837—1838 metais „Tygodnik Petersburski“ bu vo spausdinamas didelis jo rašinys, skirtas Mykolo Balinskio monografijos „Vilnius“ analizei.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 7
1837—1838 metais „Tygodnik Petersburski“ buvo spausdinamas didelis jo rašinys, skirtas Mykolo Balinskio monografijos „Vilnius“ analizei.