Santrauka

Ji visa, nuo Šventosios upės (pajūry) iki Lenkų okupuoto Vilniaus krašto (netoli Turmanto stoties), buvo nukaišiota gairėmis; tokia pat ji tebėra ir iki šiol. Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vatikanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Lietuvai atgauto Vilniaus ir Vilniaus krašto integracija reikalavo daug lėšų, nes karo metu kraštas buvo nualintas, o modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS.
t-002 Lenkija ėmėsi ekonominių ir kultūrinių sankcijų prieš Vilniaus krašto lietuvių organizacijas.
t-003 Apie 100 000 lietuvių gyveno Vilniaus krašte.
t-004 1923 m. pirmasis Lietuvos gyventojų surašymas neapėmė Vilniaus ir Klaipėdos kraštų.
t-005 Derybose su sovietais lietuviai siekė atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus, tarp jų Švenčionis ir Druskininkus.
t-006 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.
t-007 Baltijos antantė negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto.
t-008 Užmezgusi oficialius santykius su Vatikanu, Lietuvos vyriausybė siekė sudaryti bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.

Ryšiai