Santrauka

Ji visa, nuo Šventosios upės (pajūry) iki Lenkų okupuoto Vilniaus krašto (netoli Turmanto stoties), buvo nukaišiota gairėmis; tokia pat ji tebėra ir iki šiol. Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vatikanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Ji visa, nuo Šventosios upės (pajūry) iki Lenkų okupuoto Vilniaus krašto (netoli Turmanto stoties), buvo nukaišiota gairėmis; tokia pat ji tebėra ir iki šiol.c-001
t-002 Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vatikanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.c-002
t-003 Būtent ši samprata iškilo 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.c-003
t-004 Reformos vyko nedidelėje, monoetninėje šalyje – 1923 m. rugsėjo 17 d. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, jų buvo 2 028 971 (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų).c-004
t-005 Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lietuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje.c-005
t-006 Lenkija suprato šią taktiką ir, siekdama padaryti Lietuvą sukalbamesnę, ėmėsi ekonominių ir kultūrinių sankcijų prieš Vilniaus krašto lietuvių organizacijas.c-006
t-007 Tačiau situaciją blogino Lenkijos vykdomi lietuvių kultūrinio gyvenimo ribojimai Vilniaus krašte, nes tuo pačiu atsakydavo ir Lietuvos valdžia.c-007
t-008 Tačiau ji negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą.c-008
t-009 Lietuviai atkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus).c-009
t-010 Lietuvai reikėjo rūpintis atgautos sostinės Vilniaus ir Vilniaus krašto integracijos reikalais, tai reikalavo nemažai lėšų – karo metu kraštas nualintas, modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS.c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Ji visa, nuo Šventosios upės (pajūry) iki Lenkų okupuoto Vilniaus krašto (netoli Turmanto stoties), buvo nukaišiota gairėmis; tokia pat ji tebėra ir iki šiol.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

ilgumo. Ji visa, nuo Šventosios upės (pajūry) iki Lenkų oku- puoto Vilniaus krašto (netoli Turmanto stoties), buvo nukai- šiota gairėmis; tokia pat ji tebėra ir iki šiol. **3.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vatikanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tada kilo pavojus, kad bent okupuo- tosios Lietuvos Bažnyčia vėl gali būti surišta su Lenkijos arki- vyskupijomis. Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vati- kanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lie- tuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuo- tasis Vilniaus kraštas. Tačiau Vatikanas 1925 metais sudarė konkordatą su Lenkija, visai neatsižvelgdamas į Lietuvos teises nepabaigtame ginče su Lenkija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Būtent ši samprata iškilo 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tiesa, nutautėjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino „litvinais“ arba „senalietuviais“, tačiau dauguma jų vis labiau integravosi į lenkų tautą, o Lietuvą laikė Lenkijos dalimi. Būtent ši samprata iškilo 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Reformos vyko nedidelėje, monoetninėje šalyje – 1923 m. rugsėjo 17 d. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, jų buvo 2 028 971 (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Reformos vyko nedidelėje, monoetninėje šalyje – 1923 m. rugsė- jo 17  d. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, jų buvo 2 028 971 (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lietuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

visų prekybos įmonių savininkų, lietuviai – vos 13 proc. Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lie- tuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje. Pirmais neprik­

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 151 lausomybės metais tūkstančiai emigrantų grįžo į Lietuvą, pirko žemę, pradėjo verslus, atidarė pramonės įmones, bankus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Lenkija suprato šią taktiką ir, siekdama padaryti Lietuvą sukalbamesnę, ėmėsi ekonominių ir kultūrinių sankcijų prieš Vilniaus krašto lietuvių organizacijas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos konstitucijoje Lietuvos sostine įrašytas Vilnius. Lenkija suprato šią taktiką ir, siekdama padaryti Lietuvą sukalbames- nę, ėmėsi ekonominių ir kultūrinių sankcijų prieš Vilniaus krašto lietuvių organizacijas. Dėl to 1927 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Tačiau situaciją blogino Lenkijos vykdomi lietuvių kultūrinio gyvenimo ribojimai Vilniaus krašte, nes tuo pačiu atsakydavo ir Lietuvos valdžia.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

, savo kultūrinį gyvenimą suko taip pat apie lenkiškas mokyklas. Tačiau situaciją blogino Lenkijos vykdomi lietuvių kultūrinio gyvenimo ribojimai Vilniaus krašte, nes tuo pačiu atsakydavo ir Lietuvos valdžia. Pradinėse mokyklose lenkų vaikų skaičius vis mažėjo –1923 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Tačiau ji negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ženevoje sudaryta Baltijos valstybių politinė ir diplomatinė sąjun- ga – Baltijos antantė arba Baltijos santarvė, siekusi stiprinti ekonominį, socialinį, teisinį ir administracinį bendradarbiavimą. Tačiau ji negaran- tavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą. Po nesėkmingų tiesioginių derybų su Lenkija apsiribota proginiais di- plomatiniais ryšiais, o į visus kitus tarptautinės politikos įvykius Lietuva žiūrėjo tik per Vilniaus prizmę.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Lietuviai atkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Derybas apsunkino tai, jog spalio pradžioje karines bazes pagal pa- našias sutartis sovietai jau buvo primetę Estijai ir Latvijai. Lietuviai at- kakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus). Sovietai, pradžioje reikalavę įsileisti 50 000 karių, tą skaičių sumažino iki 20 000.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Lietuvai reikėjo rūpintis atgautos sostinės Vilniaus ir Vilniaus krašto integracijos reikalais, tai reikalavo nemažai lėšų – karo metu kraštas nualintas, modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukurti Baltijos valstybių sąjungą pavėluota. Lietuvai reikėjo rūpintis atgautos sostinės Vilniaus ir Vilniaus krašto integracijos reikalais, tai reikalavo nemažai lėšų – karo metu kraštas nualintas, modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS. Tuo metu Lietu- va geranoriškai rūpinosi keliolikos tūkstančių internuotų lenkų kareivių ir karininkų apgyvendinimu ir maitinimu, 12 000 tūkstančių Lenkijos žydų pabėgėlių išlaikymu, Vilniaus krašte reikėjo įvesti litą vietoje beverčių zlotų, pamaitinti bedarbius ir rasti darbą, aprūpinti žmones dokumentais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai