Santrauka
Ji visa, nuo Šventosios upės (pajūry) iki Lenkų okupuoto Vilniaus krašto (netoli Turmanto stoties), buvo nukaišiota gairėmis; tokia pat ji tebėra ir iki šiol. Todėl, užmezgus oficialinius santykius su Vatikanu, pirmas vyriausybės rūpestis buvo sudaryti atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Lietuvai atgauto Vilniaus ir Vilniaus krašto integracija reikalavo daug lėšų, nes karo metu kraštas buvo nualintas, o modernios pramonės įmonės išvežtos į SSRS. |
| t-002 Lenkija ėmėsi ekonominių ir kultūrinių sankcijų prieš Vilniaus krašto lietuvių organizacijas. |
| t-003 Apie 100 000 lietuvių gyveno Vilniaus krašte. |
| t-004 1923 m. pirmasis Lietuvos gyventojų surašymas neapėmė Vilniaus ir Klaipėdos kraštų. |
| t-005 Derybose su sovietais lietuviai siekė atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus, tarp jų Švenčionis ir Druskininkus. |
| t-006 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“. |
| t-007 Baltijos antantė negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto. |
| t-008 Užmezgusi oficialius santykius su Vatikanu, Lietuvos vyriausybė siekė sudaryti bažnytinę provinciją, iš kurios nebūtų išskirtas okupuotasis Vilniaus kraštas. |
Ryšiai
- Gyvenamoji vieta: Lietuviai