Sportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lietuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m. Rygoje tapo Europos čempionais. Neprasigyvenę smulkūs mažažemiai valstiečiai susiviliojo emigracija, daugiausia į Pietų Amerikos šalis, nes JAV įvedė imigracijos kvotas. Su stipriausiais finansiškai ir organizacijų atžvilgiu JAV lietuviais daugiausia bendrauta per giminingas politines organizacijas, profesiškai ar tiesiog asmeniškai.
5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 225 Prasidėjus Šaltajam karui tarp JAV ir SSRS, amerikiečiai ėmė keisti savo požiūrį į dipukus. 1948 m. viduryje JAV Kongresas priėmė vadi- namąjį Perkeltųjų asmenų įstatymą, kuriame buvo numatoma įsileisti 205 tūkst. dipukų (tarp jų – 40 proc. Baltijos valstybių ir Lenkijos pa- bėgėlių bei tremtinių).
5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 225 Prasidėjus Šaltajam karui tarp JAV ir SSRS, amerikiečiai ėmė keisti savo požiūrį į dipukus. 1948 m. viduryje JAV Kongresas priėmė vadi- namąjį Perkeltųjų asmenų įstatymą, kuriame buvo numatoma įsileisti 205 tūkst. dipukų (tarp jų – 40 proc. Baltijos valstybių ir Lenkijos pa- bėgėlių bei tremtinių).
Baltijos valstybių ir Lenkijos pa- bėgėlių bei tremtinių). Per trejus–ketverius metus į JAV pasisekė atvykti visiems norintiems lietuvių tremtiniams ir pabėgėliams (tokių buvo apie 30 tūkst.), kiti pasuko į Didžiąją Britaniją, Kanadą, Australiją.
JAV veikė didžiausia lietuvių išeivijos dalis, svarbiausios ir stipriausios \norganizacijos – Amerikos lietuvių taryba (ALT, įsteigta 1940 m.), Pasau-\nlio lietuvių bendruomenė (PLB) (1951 m.) ir iš Europos persikėlęs Vy-\nriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK).