Santrauka

Sportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lietuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m. Rygoje tapo Europos čempionais. Neprasigyvenę smulkūs mažažemiai valstiečiai susiviliojo emigracija, daugiausia į Pietų Amerikos šalis, nes JAV įvedė imigracijos kvotas. Su stipriausiais finansiškai ir organizacijų atžvilgiu JAV lietuviais daugiausia bendrauta per giminingas politines organizacijas, profesiškai ar tiesiog asmeniškai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1948 m. viduryje JAV Kongresas priėmė Perkeltųjų asmenų įstatymą, numačiusį įsileisti 205 tūkst. dipukų.c-001
t-002 Per trejus ar ketverius metus į JAV atvyko visi norintys lietuvių tremtiniai ir pabėgėliai, apie 30 tūkst. žmonių.c-002
t-003 Ji siekė išlaikyti Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje.c-003
t-004 JAV veikė didžiausia lietuvių išeivijos dalis, svarbiausios ir stipriausios organizacijos – Amerikos lietuvių taryba (ALT, įsteigta 1940 m.), Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) (1951 m.) ir iš Europos persikėlęs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1948 m. viduryje JAV Kongresas priėmė Perkeltųjų asmenų įstatymą, numačiusį įsileisti 205 tūkst. dipukų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 225 Prasidėjus Šaltajam karui tarp JAV ir SSRS, amerikiečiai ėmė keisti savo požiūrį į dipukus. 1948 m. viduryje JAV Kongresas priėmė vadi- namąjį Perkeltųjų asmenų įstatymą, kuriame buvo numatoma įsileisti 205 tūkst. dipukų (tarp jų – 40 proc. Baltijos valstybių ir Lenkijos pa- bėgėlių bei tremtinių).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Per trejus ar ketverius metus į JAV atvyko visi norintys lietuvių tremtiniai ir pabėgėliai, apie 30 tūkst. žmonių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Per trejus–ketverius metus į JAV pasisekė atvykti visiems norintiems lietuvių tremtiniams ir pabėgėliams (tokių buvo apie 30 tūkst.), kiti pasuko į Didžiąją Britaniją, Kanadą, Australiją. 1940 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Ji siekė išlaikyti Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ji siekė išlaikyti Lietuvos vals- tybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prie- vartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vatikane.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: JAV veikė didžiausia lietuvių išeivijos dalis, svarbiausios ir stipriausios organizacijos – Amerikos lietuvių taryba (ALT, įsteigta 1940 m.), Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) (1951 m.) ir iš Europos persikėlęs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

JAV veikė didžiausia lietuvių išeivijos dalis, svarbiausios ir stipriausios organizacijos – Amerikos lietuvių taryba (ALT, įsteigta 1940 m.), Pasau- lio lietuvių bendruomenė (PLB) (1951 m.) ir iš Europos persikėlęs Vy- riausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai