barokas

Santrauka

Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš architektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių architektūroje.		c-001
t-002 J. K. Glaubico 1737–1767 m. kūryba laikoma vienu ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių.		c-002
t-003 Lietuvos barokas perėjo nuo kuklaus, Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo baroko, rokoko ir savitos Vilniaus baroko mokyklos.		c-001
t-004 Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš architektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port.		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių architektūroje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: J. K. Glaubico 1737–1767 m. kūryba laikoma vienu ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

J. K. Glaubi- co kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš architektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš ar- chitektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interje- rai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam bū- dinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždir- bystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Lietuvos istorijos žinių bazė

Naršyklė

Santrauka

Teiginiai

Reikšmingi paminėjimai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

Turinys

Atgalinės Nuorodos