Lietuvos barokas perėjo nuo kuklaus, Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo baroko, rokoko ir savitos Vilniaus baroko mokyklos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš ar- chitektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interje- rai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam bū- dinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždir- bystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.
Žodis „barokas“ siejamas su ispanišku barrueco ir portugališku barroco, reiškiančiais netaisyklingos formos perlą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš ar- chitektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interje- rai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam bū- dinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždir- bystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.
Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių architektūroje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra Baroko sąvoka, kaip minėjome, atėjusi iš meno, ypač iš ar- chitektūros, istorijos, o pats žodis „barokas“ siejamas su isp. barrueco, port. barroco, reiškiančiu netaisyklingos formos perlą. Lietuvoje barokas geriausiai matomas architektūroje, ypač bažnyčių. Jis perėjo keletą raidos tarpsnių – nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vėlyvojo, ra- finuotai puošnaus baroko ir rokoko, nuo „importo“ etapo prie labai savitos Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomenės elitui kurto meno prie pačios liaudies barokinės kūrybos. Baroko interje- rai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno šaka – teatras, išplito iki kasdienybės dalykų – baldų, indų, drabužių, knygų. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai – stogastulpiai su rūpintojėliais, pietomis ir šventųjų skulptūrėlėmis. Susiformavo barokinis kraštovaizdis, kuriam bū- dinga bažnyčios, vienuolynai, kalvarijos, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai – „šventasis peizažas“, organiškai pritapęs prie natūralios aplinkos, o kryždir- bystė išliko vienas svarbiausių lietuvių liaudies meno atpažinimo ženklų.