Centralinis Komitetas Nukentėjusiems Dėl Karo Šelpti

Santrauka

Lapkričio mėnesį Vilniuje buvo įkurtas Centralinis Komitetas Nukentėjusiems Dėl Karo Šelpti, kurs greitai išplėtė pagalbos ir pašalpos teikiamąjį darbą, tam tikslui gaudamas iš Rusijos vyriausybės lėšų ir rinkdamas aukas. Komiteto pirmininkas buvo Rusijos Dūmos atstovas M. Yčas, vicepirmininkas A. Smetona, sekretorius St. Šilingas, iždininkas J. Kymantas; jo nariai buvo E. Vileišienė, kun. Olšauskas, kun. Kukta, kun. Dogelis, dr. A. Vilei.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-009 Centralinio Komiteto pirmininku buvo M. Yčas, vicepirmininku A. Smetona, sekretoriumi St. Šilingas, o iždininku J. Kymantas.		c-001
t-010 Kai 1915 metų vasarą Vokietija didelėmis jėgomis puolė Rusiją, paėmė Kauną, o rugsėjo mėnesį Vilnių, — dalis Centralinio Komiteto narių pasiliko Vilniuje, o kita dalis pasitraukė į Rusiją.		c-002
t-011 Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Leningradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuomenės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimnazijose).		c-008 c-003
t-012 Centralinis Komitetas telkė po Rusiją išblaškytus inteligentus tautos pajėgų ruošiamajam darbui būsimajai Lietuvai.		c-004
t-013 Komiteto įgaliotiniai, nusiųsti į Šiaurės Ameriką, paskatino ten lietuvius rinkti aukas (Amerikos prezidentas Vilsonas net paskyrė specialią dieną rinkliavai).		c-005
t-014 Centralinis Komitetas, be šelpimo, rūpinosi šviesuomenės būrimu bendram Lietuvos ateities kuriamajam darbui.		c-006
t-015 Centralinio Komiteto pasiuntiniai slapta keliavo po Lietuvą burti krašte likusių inteligentų Lietuvos atstatymo darbui.		c-007
t-016 Lietuvių tremtiniai Rusijoje Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Leningradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuomenės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimnazijose).		c-009
t-017 Komitetas rūpinosi per savo atstovus Skandinavijoje ir Šveicarijoje ir lietuvių belaisviais Vokietijoje.		c-010
t-018 Komitetas, kiek leido aplinkybės, užstodamas žmones prieš okupacinės valdžios žiaurumus, nepakeliamas rekvizicijas ir visokias neteisybes, atstovavo ir lietuvių politiniams reikalams.		c-011
t-019 Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelpti.		c-012

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Centralinio Komiteto pirmininku buvo M. Yčas, vicepirmininku A. Smetona, sekretoriumi St. Šilingas, o iždininku J. Kymantas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Komiteto pirmininkas buvo Rusijos Dūmos atstovas M. Yčas, vicepirmininkas A. Smetona, sekretorius St. Šilingas, iždininkas J. Kymantas; jo nariai buvo E. Vileišienė, kun. Olšauskas, kun. Kukta, kun. Dogelis, dr. A. Vileišis, P. Leonas, dr. J. Basanavičius, kun. Jezukevičius, D. Malinauskas, J. Balčikonis, A. Žmuidzinavičius, J. Mašiotas, A. Janulaitis ir M. Sleževičius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kai 1915 metų vasarą Vokietija didelėmis jėgomis puolė Rusiją, paėmė Kauną, o rugsėjo mėnesį Vilnių, — dalis Centralinio Komiteto narių pasiliko Vilniuje, o kita dalis pasitraukė į Rusiją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kai 1915 metų vasarą Vokietija didelėmis jėgomis puolė Rusiją, paėmė Kauną, o rugsėjo mėnesį Vilnių, — dalis Centra- linio Komiteto narių pasiliko Vilniuje, o kita dalis pasitraukė į Rusiją. Tuo būdu ta pati didžioji ir pastovioji lietuvių orga- nizacija viena atstovavo to meto lietuvių reikalams tiek vokiečių okupuotoje Lietuvoje, tiek Rusijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Leningradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuomenės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimnazijose).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Lenin- gradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuo- menės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimna- zijose). Studentams buvo duodamos pašalpos universitetuose ir steigiami bendrabučiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Centralinis Komitetas telkė po Rusiją išblaškytus inteligentus tautos pajėgų ruošiamajam darbui būsimajai Lietuvai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuomet ir seniau išblaškyti po plačiąją Rusiją inteligentai buvo suburti į tautos pajėgų ruošiamąjį darbą būsimajai Lietuvai. Komitetas rūpinosi per savo atstovus Skan- dinavijoje ir Šveicarijoje ir lietuvių belaisviais Vokietijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Komiteto įgaliotiniai, nusiųsti į Šiaurės Ameriką, paskatino ten lietuvius rinkti aukas (Amerikos prezidentas Vilsonas net paskyrė specialią dieną rinkliavai).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Komitetas rūpinosi per savo atstovus Skan- dinavijoje ir Šveicarijoje ir lietuvių belaisviais Vokietijoje. Ko- miteto įgaliotiniai, nusiųsti į Šiaurės Ameriką, paskatino ten lie- tuvius rinkti aukas (Amerikos prezidentas Vilsonas net paskyrė specialią dieną rinkliavai). Komiteto atstovai išsirūpino ir iš

popiežiaus Benedikto XV tokią pat dieną rinkliavai visose pasaulio bažnyčiose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Centralinis Komitetas, be šelpimo, rūpinosi šviesuomenės būrimu bendram Lietuvos ateities kuriamajam darbui.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Šalia šelpiamųjų savo uždavinių, Komite- tas susirūpino ir šviesuomenės būrimu bendram Lietuvos ateities

Centralinis Lietuvių Komitetas vokiečių okupacijos metu (Vilniuje). kuriamajam darbui. Pirmiausia buvo imtasi lietuviškosios mo- kyklos organizavimo, jai vadovėlių ruošimo, mokytojų kursų steigimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Centralinio Komiteto pasiuntiniai slapta keliavo po Lietuvą burti krašte likusių inteligentų Lietuvos atstatymo darbui.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Komiteto pasiuntiniai slapta pasklido po Lietuvą burti į tą darbą visų krašte likusių inteligentiškų pajėgų. Buvo pa- skleista nemaža slaptų atsišaukimų su šūkiais ruoštis į Lietuvos atstatymo darbą, nepaisant žiaurių okupacijos sąlygų. Daug žmonių dėl to nukentėjo — buvo susodinti į kalėjimus arba iš- vežti į Vokietiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Leningradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuomenės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimnazijose).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Okupacinė valdžia, nepatenkinta tokiuo reikalavimu, sumanė pati organizuoti vietinę lietuvių atstovybę, pavadintą Vertrauensrat, t. y. pasitikėjimo taryba, kuri tarnautų vokie- čių administracijai. Tačiau nė vienas lietuvis nesutiko įeiti į to- kią tarybą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Lietuvių tremtiniai Rusijoje Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Leningradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuomenės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimnazijose).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvių tremtiniai Rusijoje

Lietuvių Komitetas, persikėlęs į Petrapilį (dabartinį Lenin- gradą), organizavo ne tik tremtinių šelpimą, bet ir visos jaunuo- menės mokymą (ypačiai Voroneže įsteigtose lietuviškose gimna- zijose). Studentams buvo duodamos pašalpos universitetuose ir steigiami bendrabučiai. Tuomet ir seniau išblaškyti po plačiąją Rusiją inteligentai buvo suburti į tautos pajėgų ruošiamąjį darbą būsimajai Lietuvai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Komitetas rūpinosi per savo atstovus Skandinavijoje ir Šveicarijoje ir lietuvių belaisviais Vokietijoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuomet ir seniau išblaškyti po plačiąją Rusiją inteligentai buvo suburti į tautos pajėgų ruošiamąjį darbą būsimajai Lietuvai. Komitetas rūpinosi per savo atstovus Skan- dinavijoje ir Šveicarijoje ir lietuvių belaisviais Vokietijoje. Ko- miteto įgaliotiniai, nusiųsti į Šiaurės Ameriką, paskatino ten lie- tuvius rinkti aukas (Amerikos prezidentas Vilsonas net paskyrė specialią dieną rinkliavai).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Komitetas, kiek leido aplinkybės, užstodamas žmones prieš okupacinės valdžios žiaurumus, nepakeliamas rekvizicijas ir visokias neteisybes, atstovavo ir lietuvių politiniams reikalams.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Komitetas, kiek leido aplinkybės, užstodamas žmones prieš okupacinės valdžios žiaurumus, nepakeliamas rekvizicijas ir vi- sokias neteisybes, atstovavo ir lietuvių politiniams reikalams.

Pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, Rusijos pavergtoms tautoms kreipiantis į Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentą Vilsoną. Kiek vėliau trys Komiteto dele- gatai išvyko į Lozaną (Lausanne, Šveicarijoje), kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelpti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelp- ti. Jos vadovas A. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai