Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
13 teiginių11 įrašų19 ryšių
Šubravcų draugija – 1817 m. Vilniuje įkurta inteligentų organizacija, susijusi su universitetu ir masonų ložėmis. Jai priklausė universiteto elitas, profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai, o draugija ėmėsi leisti satyrinį laikraštį „Gatvės žinios“. Jos kodeksas nustatė nuo įprastų aukštuomenės normų besiskiriančias elgesio ir veiklos taisykles: draugija smerkė girtavimą, azartinius žaidimus ir asmenines bei visuomenines ydas, taip pat reikalavo kaupti biblioteką. Kova su girtavimu programoje buvo pirmasis ir svarbiausias prioritetas, todėl sueigose ant stalo stovėdavo tyro šaltinio vandens ąsotis – blaivybės simbolis. Nariai, pasivadinę senovės lietuvių dievybių vardais, rinko medžiagą apie lietuvių mitologiją, o jų tradicijų tęsėju sumanytame leidinyje rašė buvę Vilniaus universiteto profesoriai, mokslininkai ir literatai.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Legaliai veikė įvai rios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap tardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per spektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy ventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar matą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per kūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž gantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- viu.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| SudėtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Struktūra |
|
| |
| TikslaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1817 m. Vilniaus inteligentija, susijusi su universitetu ir masonų ložėmis, įkūrė Šubravcų draugiją.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Vilniaus inteligentija, susijusi su universitetu ir masonų ložėmis, 1817 m. įkūrė Šubravcų draugiją, ši ėmėsi leisti satyrinį laikraštį "Gatvės žinios".
Šubravcų draugijos kodekse buvo suformuluotos nuo įprastų aukštuomenės normų besiskyrusios narių elgesio ir veiklos normos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šubravcų draugijos kodekse suformuluotos narių elgesio ir veiklos normos griežtai skyrėsi nuo įprastų aukštuomenės normų. Girtavimo, azartinių žaidimų smerkimas, kova prieš asmenines bei visuomenines ydas rodė ryškų šios organizacijos švietėjiškos veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, XII šubravcų kodekso straipsnis reikalavo, kad draugijos narys kauptų nuosavą biblioteką, kurioje būtinai turi būti visuotinės istorijos ir geografijos veikalų; tai rodo esminius švietėjiško ugdymo bruožus - visuotinumą ir universalumą3.
Kova su girtavimu buvo pirmoje vietoje Šubravcų draugijos programoje ir buvo simboliškai pabrėžiama sueigose statomu tyro šaltinio vandens ąsočiu.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Nors, kaip anksčiau minėjome, kova su girtavimu šubraveų programoje yra pirmoje vietoje: numatyta pirmajame straipsnyje. Net draugijos sueigose visada stovėjo ant stalo ąsotis su tyru šaltinio vandeniu - blaivybės simbolis44.
Šubravcų tradicijų tęsėju sumanytame leidinyje „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ rašė buvę Vilniaus universiteto profesoriai, mokslininkai ir literatai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo įprastas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių, aštuoni su šia įstaiga nesusiję mokslininkai ir devyniolika literatų, kurių dauguma buvo to universiteto absolventai. Sunku tarp jų būtų pažinti recenzijos autorių.
Vilniuje veikusiai Šubravcų draugijai priklausė universiteto elitas, profesoriai ir įtakingi miesto gyventojai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
Šubravcų draugijos programoje kova su girtavimu buvo numatyta kaip pirmasis straipsnis ir svarbiausias veiklos prioritetas.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Nors, kaip anksčiau minėjome, kova su girtavimu šubraveų programoje yra pirmoje vietoje: numatyta pirmajame straipsnyje. Net draugijos sueigose visada stovėjo ant stalo ąsotis su tyru šaltinio vandeniu - blaivybės simbolis44.
Vilniaus šubravcų draugijos nariai rinko medžiagą apie lietuvių mitologiją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vilniaus šubravcų draugijos nariai, pasivadinę pagoniškais dievų ir dievybių vardais, rinko medžiagą apie lietuvių mitologiją.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 5 | 3 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 4 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |